Peru himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Himno Nacional del Perú
Peru valstybinis himnas
Nacionalinis šios šalies himnas Peru
Dar žinomas kaipSomos libres, seámoslo siempre
Esame laisvi, būkime tokie visada
Žodžių autoriusJosé de la Torre Ugarte y Alarcón
KompozitoriusJosé Bernardo Alcedo
Himnas nuo1821

Somos libres, seámoslo siempre („Esame laisvi, būkime tokie visada“) – Peru Respublikos valstybinis himnas. Žodžių autorius José de La Torre Ugarte, muziką parašė José Bernardo Alcedo.

Peru iškovojus nepriklausomybę, jos pirmasis vadovas Chosė de San Martinas paskelbė valstybinio himno konkursą. Iš 7 pasiūlytų variantų generolas išrinko José Bernardo Alcedo ir José de La Torre Ugarte sukurtą himną. Himnas patvirtintas įstatymiškai ir 1821 m. rugsėjo 23 d. Limos teatre pirmąkart atliktas viešai. Nacionalinį himną atliko dainininkė Rosa Merino. Publika entuziastingai sutiko šį himną ir aplodismentais dėkojo jo kūrėjams. Eilės kelis kart nežymiai pataisytos. 1901 m. valdant Eduardo López de Romaña buvo paskelbtas naujas konkursas eilėms, kadangi šios buvo pernelyg antiispaniškos. Konkursą laimėjo José Santos Chocano. Tačiau jo sukurtas himnas laikėsi neilgai ir netrukus buvo sugrąžinta buvusi versija. Dar kelis kartus buvo nesėkmingai bandoma himną pakeisti.

Eilės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Himną sudaro 7 stofos ir priedainis. Kaip valstybinis himnas naudojamas priedainis ir VII strofa.

Ispaniškos eilės
(dainuojamoji versija)
Lietuviškas vertimas
Priedainis
Somos libres, seámoslo siempre, seámoslo siempre…
y antes niegue sus luces, sus luces, sus luces el sol
que faltemos al voto solemne
que la patria al Eterno elevó.
que faltemos al voto solemne
que la patria al Eterno elevó.
que faltemos al voto solemne
que la patria al Eterno elevó.
Esame laisvi, ir tebūsim, tebūsim per amžius...
Ir jau greičiau saulė nustos, nustos spinduliuoti
Negu mes sulaužysim šitą priesaką šventą,
Kurią tėvynė pakylėjo amžinybėn.
Negu mes sulaužysim šitą priesaką šventą,
Kurią tėvynė pakylėjo amžinybėn.
Negu mes sulaužysim šitą priesaką šventą,
Kurią tėvynė pakylėjo amžinybėn.
VII strofa
En su cima los Andes sostengan
la bandera o pendón bicolor,
que a los siglos anuncie el esfuerzo
que ser libres, que ser libres
que ser libres por siempre nos dio.
A su sombra vivamos tranquilos,
y al nacer por sus cumbres el Sol,
renovemos el gran juramento
que rendimos, que rendimos,
que rendimos al Dios de Jacob,
que rendimos al Dios de Jacob,
al Dios de Jacob...
Tegul Andų viršūnės palaiko
Mūs' dvispalvę vėliavą ar vimpelą
Te šimtmečiams bėgant skelbia šią valią,
Kad būt laisviems, būt laisviems
Būt laisviems mums duota per amžius.
Jų paunksmėje lai gyvensim ramiai,
O tarp jų viršukalnių saulei užgimus,
Lai prisieksime priesaiką didžią,
Kurią davėme, kurią davėme
Kurią davėme Dievui Jokūbo,
Kurią davėme Dievui Jokūbo,
Dievui Jokūbo...


Kitos eilės:

Melodijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]