Pelėkių kaimavietė

Koordinatės: 56°03′22″š. pl. 21°15′11″r. ilg. / 56.056099°š. pl. 21.253041°r. ilg. / 56.056099; 21.253041
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pelėkių kaimavietė
[[Image:|250px]]
Pelėkių kaimavietė
Pelėkių kaimavietė
Koordinatės
56°03′22″š. pl. 21°15′11″r. ilg. / 56.056099°š. pl. 21.253041°r. ilg. / 56.056099; 21.253041
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 4,188 ha
Naudotas XVIIXVIII a.
Žvalgytas 2011 m.
Registro Nr. u. k. 37961

Pelėkių kaimavietė (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 37961) yra šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pelėkiuose (Darbėnų seniūnija), 2,4 km į rytus nuo kelio  2310  DarbėnaiLaukžemėSenoji Įpiltis , Kulšės dešiniajame krante.

Kaimavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimavietė yra kaimo žemių pietrytiniame pakraštyje, upės pakrantėje esančioje aukštumoje, arčiau jos rytinio krašto. Saugoma teritorija stačiakampio plano, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 375 m ilgio ir 110 m pločio. Pietinėje, aukščiausioje vietoje stovi senas medinis kryžius. Iš vakarų pusės kaimavietę juosia nežymi loma, rytų pusėje – Kulšės slėnis, iš kitų pusių – dirbami laukai.

Teritorijos plotas – 4,188 ha.

0,5 km į pietus, kitapus Kulšės upelio yra Pelėkių senosios kapinės, 0,43 km į pietryčius – Auksūdžio senosios kapinės.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. kaimavietę išaiškino ir žvalgė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (archeologinės ekspedicijos vadovas Vykintas Vaitkevičius).

Ištirtas bendras 16 m² plotas. Aptiktas ilgalaikių arimų apardytas iki 38 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta degusių akmenų, molio tinko, kaimiškos žiestos keramikos, augaliniu reljefiniu ornamentu dekoruotų neglazūruotų koklių, puodyninių koklių, pora olandiškų pypkių kotelių fragmentų, porcelianinės pypkės galvutės dalis.[1]

Datuojama XVIIXVIII a.

2014 m. birželio 12 d. registruota nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas Vaitkevičius, Gintautas Zabiela, Vita Bukantaitė. Archeologijos vertybės projektuojamo dujotiekio trasoje Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. – Vilnius, 2012. – P. 591-592
  • Vykintas Vaitkevičius. Projektuojamo dujotiekio dviejose alternatyviose trasose Klaipėdos ir Kretingos rajonuose 2011 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita. – T. 1, 2. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 39, ap. 1, b. 2213, 2214

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]