Paupinis jonpapartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Matteuccia struthiopteris
Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris)
Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiopsida)
Šeima: Vudsijiniai
(Wikispecies-logo.svg Woodsiaceae)
Gentis: Jonpapartis
(Wikispecies-logo.svg Matteuccia)
Rūšis: Paupinis jonpapartis
(Wikispecies-logo.svg Matteuccia struthiopteris)
Binomas
Matteuccia struthiopteris
(L.) Tod., 1866
Sinonimai
  • Matteuccia pensylvanica (Willd.) Raymond
  • Onoclea pensylvanica (Willd.) Sm.
  • Onoclea struthiopteris (L.) Roth
  • Pterinodes struthiopteris (L.) Kuntze
  • Struthiopteris europaea Hornem.
  • Struthiopteris filicastrum All.
  • Struthiopteris germanica Willd.
Paupinio jonpaparčio požymių piešinys iš knygos Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz, 1885

Paupinis jonpapartis (lot. Matteuccia struthiopteris, angl. Ostrich fern, vok. Straußenfarn) – šertvūnų (Polypodiophyta) augalas. Graikiškai stroytos, struthionvarnėnas, strutis, kadangi sporifikuojantieji lapai panašūs į stručio plunksnas.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Auga sąžalynais Žemės šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato regionuose - Rytų ir Šiaurės Europoje, Šiaurės Azijoje (Sibiras ir Rusijos Tolimieji Rytai) ir Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime paplitę Lietuvoje. Mėgsta augti pavėsyje ir derlingame dirvožemyje. Auga miškuose, miško upelių pakraščiuose ir jų slėniuose, šaltiniuotuose miškuose, daubose.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Augalas nuo 30 cm iki 1-2 m aukščio, sporifikuojantieji lapai iki 20–35 cm pločio. Labai aukšti paupiniai jonpaparčiai auga Švenčionėlių miško urėdijos Švenčionių girininkijoje - prie miško upelių auga iki 2 m aukščio[1].

Požeminis stiebas trumpas, juodas, nedaug išlenda virš žemės. Vegetatyviniai lapai trumpakočiai, lakštas šviesiai žalias. Lapai išsidėstę ratu ir sudaro piltuvo pavidalo puokštę, iš kurios centro išauga sporifikuojantieji lapai.

Sporifikuoja birželiorugsėjo mėn. Sporas barsto sekantį pavasarį. Gražus dekoratyvinis augalas, kuris auginamas ir sodybose.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis, 26 psl.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Paupinis jonpapartis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka