Palvė
Palvė – defliacinė akumuliacinė lyguma, susidaranti jūros pakrantėje; žemuma tarp apsauginės kopos ir slenkančiųjų kopų. Susidaro iš jūros smėlio, atpustyto vėjų nuo paplūdimio. Paviršius būna plynas, kauburiuotas, duburiuotas, gubrėtas.
Lietuvoje palvės susidaro pajūryje, pamaryje, Kuršių nerijoje. Būdingiausios yra Kuršių nerijos palvės – apaugusios mišku, žolėmis, krūmokšniais; smėlio dangos storis iki 12 m. Klaipėdos–Nemirsetos ruože palvės sluoksnis guli ant morenos, o Kuršių nerijoje – ant senesnio, eolinio smėlio. Lietuvos pajūrio palvė susiklostė XVII–XIX a.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Palvė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 285–286