Nemirseta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Nemirseta
[[Image:|250px]]

Nemirseta
Koordinatės 55°52′30″N 21°4′30″E / 55.875°N 21.075°E / 55.875; 21.075 (Nemirseta)Koordinatės: 55°52′30″N 21°4′30″E / 55.875°N 21.075°E / 55.875; 21.075 (Nemirseta)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Palangos miesto savivaldybė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Nẽmirseta
Kilmininkas: Nẽmirsetos
Naudininkas: Nẽmirsetai
Galininkas: Nẽmirsetą
Įnagininkas: Nẽmirseta
Vietininkas: Nẽmirsetoje

Nemirseta – Palangos miesto dalis, esanti pačiuose miesto pietuose. Ryčiau nuo Nemirsetos yra etnografinės Anaičių kapinės. Yra senoji laivų gelbėjimo stotis (XIX a. pabaiga), poilsiavietė, paplūdimys, apžvalgos aikštelė, automobilių kempingas, išlikęs rekonstruotas kurhauzo pastatas (stovi nuo XV a. minimos karčemos vietoje). Yra moreninis kyšulys į jūrą. Į pietus nuo gyvenvietės yra Pajūrio regioninis parkas, įsteigtas Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis. Nemirsetoje yra įsikūrusi Palangos karinė įgula.

Nedidelė dalis buvusio Nemirsetos kaimo yra Klaipėdos rajone (Nemirseta).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Minima nuo XV amžiaus. Tai viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII–XIII a. priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. XIII a. Nemirseta atiteko Vokiečių ordinui. 1422 m. kaimas tapo pasienio punktu. Nuo 1434 m. minima karčema, įsikūrė pasienio sargybos būstinė.

Nuo XVIII a. 2-osios pusės veikė pašto įstaiga, vadinta Immersatt. 1773 m. įsteigta pradinė mokykla, pastatytas vėjo malūnas. Nuo XIX a. 3-ojo dešimtmečio ėmė kurtis kurortas. Čia XIX a. pabaigoje pastatyti vasarnamiai, veikė viešbutis-karčema, pasienio muitinės punktas, gelbėjimo stotis. Vasarnamiai buvo pastatyti jūros pakrantėje, prie pagrindinio kelio stovėjo viešbutis, XX a. 1-ojoje pusėje vadintas Kurhauzu. Valstiečių sodybos išsidėstė į rytus nuo pagrindinio kelio – arčiau pasienio su Lietuva. Pakrantės ruožas XIX a. 1-ojoje pusėje užsodintas pušynais, kurie saugojo gyvenvietę nuo jūros vėjų.

1926 m. kaime gyveno 197 gyventojai. 1958 m. rugsėjo 29 d. Nemirseta prijungta prie Palangos.

Sovietmečiu Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, vasarnamiai buvo nugriauti, Kurhauzas rekonstruotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų namų kariškiams kompleksas. Nemirsetoje likęs rekonstruotas Kurhauzo pastatas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovės pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Nemira ir kuršių kalbos žodžio seta – „kiemas“. Pavadinimą suteikė kuršininkai, gyvenę čia iki 1944 metų. XX a. 1-ojoje pusėje buvo vartojamas Nemerzatės pavadinimas. Dar ankstyvuoju sovietmečiu ji buvo žinoma kaip Nimerzatė, bet vėliau nusistovėjo Nemirseta.

Su vietovės pavadinimu yra susijęs žinomas vokiečių posakis „Nimmersatt, wo das Reich sein Ende hat“ – „Nemirseta, tai vieta kur baigiasi Reichas (Vokietija)“ (vok. nimmer – „niekada“ + satt – „sotus“, kaip aliuzija į didelį ekspansinį apetitą). Vietovė buvo šiauriausia Vokietijos imperijos gyvenvietė prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nemirseta. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 663 psl.