PZL I-22 Iryda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
PZL I-22 Iryda
PZL I-22 Iryda
Tipas reaktyvinis treniruočių lėktuvas
Gamintojas  Lenkija PZL Mielec
Kūrėjas PZL Mielec
Pirmas skrydis 1985 m. kovo 3 d.
Pradėtas naudoti 1992 m. gruodžio 22 d.
Baigtas naudoti 2005 m.
Būsena nenaudojamas
Pagaminta vnt. 17(?)
Programos kaina ~1,2 milijardai zlotų (1978-2002 m.)[1]
Vieneto kaina ~3,75 mln dolerių (2002 m. verte)[2]

PZL I-22 Iryda buvo Lenkijoje sukurtas dvivariklis treniruočių lėktuvas. 1976 m. pradėtas kurti projektas turėjo pakeisti pasenusius TS-11 Iskra ir Lim-6. Kaip ir ankstesni treniruočių lėktuvai, jis turėjo gebėti atlikti kovines funkcijas kaip lengvasis šturmo lėktuvas.

Kūrimo metu vis prastėjanti komunistinės Lenkijos ekonominė padėtis bei galiausiai pastarosios žlugimas kartu su kitomis Varšuvos pakto šalimis nulėmė prastą pradinį projekto finansavimą. Vėlesni moderniosios Lenkijos valstybės bandymai tęsti projektą, tik jau su vakarietiškomis technologijomis, taip pat didelės sėkmės „Irydai“ neatnešė. Vienas po kito sekę ankstesnių klaidų taisymai privertė nusivilti projektu kol galiausiai jį 2005 m. buvo nuspręsta nutraukti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M93 versija Sopoto ginklų parodoje, 1993 m.
Tvirtinimo taškai po lėktuvo sparnais
I-22 Deblino muziejuje, 2013 m.
M96 versija parodoje Air Fair Bydgoszcz 2013

1976 m. Lenkijos oro pajėgos nusprendė modernizuotis pakeisdamos iki tol naudotus vienmotorius treniruočių lėktuvus šiuolaikiškesniais. Kariuomenė norėjo pažeidimus ore gebančio atlaikyti korpuso, kurį būtu galima greitai ir lengvai remontuoti. Pagal naujus reikalavimus sukurti orlaivį buvo patikėta kompanijai PZL-Mielec, ji turėjo rūpintis viskuo, nuo dizaino iki reikalingos įrangos. Pirmiausiai buvo bandyta tiesiog perdirbti senesnį kompanijos lėktuvą „TS-11“, tačiau 1979 m. buvo priimtas sprendimas viską konstruoti iš naujo.[3]

1985 m. kovo 3 d. išbandytas pirmasis prototipas, tai buvo to meto tradicinės konfigūracijos modelis su aukštai iškeltais sparnais, šalia fiuzeliažo šonuose įmontuotais varikliais ir į korpusą įtraukiama važiuokle.[4] Pilotai sėdėjo tandemu, vienas už kito. Kabinoje sumontuotos įrangos valdymas buvo suplanuotas panašus į Mig-21, kurie sudarė pagrindą tuomečių Lenkijos oro pajėgų aviaparko.[5] „I-22“ stabilizatoriai bei oro stabdys valdomi mechaniškai hidraulikos, o kabinos gaubtas pneumatikos mechanizmų.[6]

Ieškant geriausio varianto, iki 1991 m. buvo pagaminti net 6 prototipai, kol galiausiai tais pačiais metais Lenkijos oro pajėgos užsisakė devynis treniruočių lėktuvus.[7]

Sekančiais metais buvo perduodi aštuoni užsakyti lėktuvai oro pajėgoms, dar vienas panaudotas bandomiesiems skrydžiams. Po bandymų oro pajėgos turėjo priekaištų dėl galios trūkumo. Tais pačiais metais lenkai ėmėsi kurti modifikacijas: M-93K (su galingesniais lenkų kurtais K-15 varikliais) ir M-93V (su Rolce-Royce Viper 545 varikliais). Pastarasis buvo kuriamas tikintis šį orlaivį eksportuoti į užsienį.[8]

Nors buvo eksploatuojami, šie lėktuvai nepasižymėjo patikimu, taip pat turėjo konstrukcinių problemų.[9] Po 1996 m. įvykusios katastrofos buvo apkaltinta prasta kontrolės sistema, visi orlaiviai pripažinti netinkami skrydžiams iki bus modernizuoti. Sekančiais metais buvo modernizuoti turimi 11-a „I-22 Iryda“ bei pristatyti šeši nauji orlaiviai[10]

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M-93 – patobulinta versija su galingesniais varikliais, išbandyta 1992 m.
M-93K – versija su K-15 varikliais ir prancūzų Thales pagaminta elektronika. Pradėtas gaminti 1994 m.
M-93V – versija su RR Viper 545 varikliais, išbandytas 1994 m. balandžio mėn.
M-93M – versija su K-15 varikliais jūrinė orlaivio versija
M-93R – žvalgybinio lėktuvo versija
M-95 – planuota versija su užsienyje pagamintais varikliais, pakeistais sparnais. Projektas nutrauktas 1997 m.
M-96 – „93K“ versijos patobulinimas liečiantis stabilizatorius esančius sparnuose
M-97 – siūlytas vienviečio lėktuvo variantas, atšauktas 1997 m.
M-99 Orkan – vienvietis variantas, „M-97“ alternatyva, planuotas gaminti su slovakų firmos „Povazske Strojarne DV-2“ varikliais. Projektas nutrauktas 1997 m.
Iskra 2 – 96-os versijos gaminys su originalios „Iryda“ sparnais, bet modifikuotais tvirtinimo taškais pritaikytais prikabinti naujus ginklus. Vienas modelis buvo sukurtas 2002 m. perdirbus jau eksploatuojamą „Irydą“.

Avarijos ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987 m. sausio 30 d. bandomasis lėktuvo modelis patyrė stiprias vibracijas bei nukrito, žuvo pilotas bandytojas Jerzy Baczta[11]
1996 m. sausio 24 d. orlaivis subyrėjo ore, žuvo juo skridę pilotai: Jan Mieskowski ir Tomasz Chudzik[12]

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PZL I - 22 Iryda M-93 Lenkijos aviacijos muziejuje Krokuvoje

M-93K

Tipas
Ekipažas 2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 13,22 m
Aukštis 4,30 m
Sparnų ilgis 9,60 m
Sparnų tipas Strėlinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 19,92 m²
Tuščioji masė 4 600 kg
Pilnoji masė 6 650 kg
Maksimali masė 7 200 kg
Variklis (-iai) du PZL K-15
Traukos jėga 14,7 kN
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 940 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 13 700 m
Skrydžio nuotolis 1200 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 40,6 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Ginkluotė

  • Viena 23 mm kalibro dvivamzdė patranka GSz-23L, įmontuota korpuse su 200 šaudmenų apkaba
  • Keturi tvirtinimo taškai, leidžiantys prikabinti 1800 kg masės krovinių. Vienas atlaiko iki 500 kg.

Nuodoros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]