Odinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Odinas klajotojas, Georg von Rosen 1886

Skandinavų mitologijoje Odinas – karo ir išminties, vyriausias dievas. Karo kurstytojas. Asų grupės vadovas. Odino broliai Vilis ir . Deivės Frigės vyras, turėjo sūnų Baldrą. Odino buveinė AsgardeValaskjalvas, kur iš sosto Hlidsjalfo galėjo matyti viską, kas darosi pasaulyje. Vadovauja dievų asų trijulei, į kurią dar įeina Lokis ir Henis. Minima, kad atgaivino pirmąją žmonių porą – Aską ir Emblą. Pagal „Sagą apie Volsungus“ garsiausiausias skandinavų didvyris Sigurdas (Zygfrydas) yra netiesioginis Odino palikuonis.

Kiti palikuonys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su kitomis deivėmis ir milžinų jotunų dukterimis susilaukė šių vaikų:

Identifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Identifikuojamas su šiais dievais:

Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienaakis Odinas su krankliais

Chtoniški bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Odinas buvo formos keitėjas, išlaikęs chtoniškus demoniškumo bruožus. Buvo teigiama, kad jis galėjo keisti odos spalvą kaip panorėjęs. Turėjo chtoniškus žvėris: du varnus (kranklius), kurių vardai Huginas („mąstantis“) ir Muninas („menantis“), bei du vilkus – Gerį („godusis“) ir Frekį („rajusis“). Taip pat Odinas turėjo aštuonkojį žirgą Sleipnį, kurį pagimdė Lokis.

Keliautojas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Minima, kad jis keliauja po pasaulį senio pavidalu. Šis klajotojas Odinas vaizduojamas apakusiu viena akimi (kartais visai aklu) senuku pasiremiančiu lazda, su ilga žila barzda, gaubta skrybėle.

Karo dievas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dažniausiai Odinas siejama su įtūžiu, karingumu, tačiau kartais minimas išmintingas ir poetiškas. Pagal vieną iš mitų paliko savo kairiąją akį Mimiro išminties šaltinyje, kur ši grynina vandenį.
  • Skandinavams Odino vardas buvo mūšio ir karo sinonimas, kadangi neretai dievas pasirodo ir atneša pergalę.
  • Pagal skandinavų sagas Odinas dažnai vaizduojamas karo kurstytoju, kuris siųsdavo valkirijas į mūšio lauką pakreipti mūšio baigtį savo naudai, siekdavo surinkti geriausius kritusius karius Valhaloje. Pagal Snorį Sturlusoną Odinas pasveikindavo kritusius mūšiuose karius Valhaloje, kurie tapdavo einherijais.
  • Ragnaroko metu atvedė savo einherijų armiją į mūšio lauką, laimėjo daug kovų, tačiau kovojo su chtonine pabaisa, vilku Fenriu, ir pralaimėjo, buvo prarytas. Vėliau jo sūnus Vydaras perplėšė pabaisą pusiau.

Atributai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Odinas joja ant Sleipnio (vaizduojamos aštuonios kojos), apačioje tempiami valknutai

„Gyvieji“ atributai:

  • Chtoninės pabaisos: du varnai ir du vilkai, aštuonkojis žirgas Sleipnis;
  • Nukirsta Mimiro galva, kuri pranašaudavo ateitį;
  • Valkirijos, kurios rinkdavo kritusių mūšyje sielas.

Magiški daiktai siejami su Odinu:

  • Nykštuko Gugniro (Gungis) ietis, kuri visada pataiko į taikinį;
  • Magiškas auksinis žiedas Draupniras, iš kurio kiekvieną aštuntą naktį pasirodydavo aštuoni nauji žiedai.
  • Valknutas, trys sujungti trikampiai.