Ragnarokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ragnarokas, Johannes Gehrts (1855–1921)

Skandinavų mitologijoje ragnarokas – mūšis, po kurio įvyks pasaulio žūtis. Mūšis įvyks tarp Odino vadovaujamų dievų ir Lokio vadovaujamų milžinų bei kitų chtoninių pabaisų .

Pagal „Vyresniąją edą“ pagrindinis įvykis, pranašaujantis ragnaroko atėjimą – Baldro mirtis. Kataklizmas Fimbulvinteris – žiemų žiema (trejų metų arba milžinų žiema), sukeliamas chtoninių pabaisų, kurios praryja saulę. Fimbulvinteris aprašomas „Vyresniojoje“ ir „Jaunesniojoje edoje“. Ši nelaimė aprašoma tiek prieš ragnaroką, tiek jo metu; iš esmės galima ją laikyti ragnaroko pradžia.

Jormungandas

Įvykiai, pranašaujantis ragnaroko atėjimą:

Ragnarokas[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš mūšį[taisyti | redaguoti kodą]

  • Baldro mirtis. Įvyksta moralinis nuosmukis. Kyla kruvini vaidai tarp genčių.
  • „Žynės pranašystė“ nupasakoja šiuos ragnaroko įvykius: „saulė pajuosta“, „krenta žvaigždės“, įvyksta žemės drebėjimas, virpa ir „kaukia“ Igdrasilas, žemė nugrimzta į jūrą.
  • Įvyksta vadinamasis Fimbulvinteris, žiemų žiema, vilkas Fenris praryja saulę. Pagal kitą versiją saulę ir mėnulį praryja du vilkai Skolas ir Hatis, mėnulį tik gerokai pagainioję. Žvaigždės pranyko iš dangaus, žemė paskendo tamsoje.
  • Laisvėn ištrūksta Lokis, milžiniškos pabaisos ir vilkas Fenris, iš jūros gelmių išlenda gyvatė Jormungandas.
  • Atplaukia milžinų jotunų armija, vadovaujama Hrimo, ir Lokio vadovaujamos chtoninės pabaisos iš Helo atplaukia laivu Naglfariu. Armija žygiuoja į Vygrydą (Vigridą).
  • Muspelheimo ugnies milžinai, vadovaujami Surto, atkeliauja iš pietų į Vygrydą, degindami viską aplinkui.
  • Muspelheimo sūnums perbėgus Bivrestu – vaivorykštės tiltu, jungiančiu dangų ir žemę, – šis sugriūva. Pragaro šuo Gnipaheliras išsilaisvina ir prisijungia prie milžinų, traukiančių į Vygrydą.
  • Vygryde susirenka visi jotunai, Helo chtoninės pabaisos, Fenris, Jormungandas, Garmas, Surtas ir Muspelheimo sūnūs.
  • Asgardo sargas Heimdalas pučia Gjalarhorną taip garsiai, kad girdėti visuose devyniuose pasauliuose. Į tarybą susirenka visi dievai.
  • Odinas ir asai atjoja į Vygrydą su 432 tūkstančių einherijų kariauna.

Mūšis ir pasaulio sunaikinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutiniojo mūšio vieta vadinama Vygrydu (arba rečiau Oskopniu).

  • Toras kovoja su Jormungandu, Heimdalas stoja kovon su Lokiu, Tiras kovoja su Garmu, visi miršta;
  • Vilkas Fenris praryja dievą Odiną, tačiau Odino sūnus Vydaras perplėšia pabaisą pusiau.
  • Milžinas Surtas nugali dievą Freirą ir sudegina visą pasaulį, žūva visi žmonės. Pagal pranašystę Surtas nukerta Igdrasilo medį, ir tai tampa pasaulio žūties pradžia. Vienintelis Hodimimiro miškas išlieka nepaliestas, kadangi tai vienintelė vieta, kur Surto ugninis kardas netenka savo galios.

Atgimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulis atgimsta, ten, kur buvo Asgardas, įsikuria pergyvenę ragnaroką dievai (Odino sūnūs Valis ir Vydaras, Toro sūnūs Magnis ir Modis). Iš vėlių karalystės grįžta Baldras, susitaiko su žudiku Hiodu. Ragnaroką išgyvena du žmonės Lyva ir Lyvtrasis, kurie iš naujo pradeda žmonių giminę. Saulės dukra vietoje motinos keliauja dangumi ir apšviečia žemę.

Odin riding Sleipnir.jpg Skandinavų mitologija

Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai

Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras

Henis | Hiodas | Heimdalas | Ulras | | Frigė | Iduna | Nana | Sivė

Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta

Mitinės būtybės

Jotunai | Dvergai | Imiras | Fenris | Garmas | Sleipnis | Jormundgandas | Helė | Audumla

Skandinavų kosmologija

Igdrasilas | Alfheimas | Asgardas | Helheimas | Jotunheimas | Midgardas
Muspelheimas | Niflheimas | Svartalfaheimas | Vanaheimas

Vikiteka