Norvegijos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Norvegijos herbas
Norway coa.png
Informacija
Herbas nuo 1280 (1905)
Šalmas karaliaus karūna
Herbo skydas Raudoname lauke auksinis šėlstantis liūtas su auksine karūna ir kirviu sidabrine galva ir auksiniu kotu letenose.

Norvegijos herbas – vienas iš Norvegijos valstybės simbolių. Tai vienas seniausių Europoje naudojamų valstybės herbų. Jis kilęs iš karališkosios šeimos herbo.

Aprašas[taisyti | redaguoti kodą]

Raudoname lauke auksinis šėlstantis liūtas su auksine karūna ir kirviu sidabrine galva ir auksiniu kotu letenose. Virš skydo – karaliaus karūna.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1280 m. karalius Eirikas Magnusonas prie liūto pridėjo karūną ir sidabrinį kirvį. Kirvis simbolizuoja šventojo kankinio Olafo nužudymą kirviu Stiklestado mūšyje.

Norvegijos herbo išvaizda metams bėgant keitėsi, priklausomai nuo heraldikos madų. Viduramžių pabaigoje kirvis pamažu tapo ilgas ir panašus į alebardą. Kirvio kotas vaizduotas išlenktu, kad atitiktų heraldinio skydo formą, kaip tai buvo populiaru tuo metu bei atitiktų monetų formą. 1844 m. alebardos atsisakyta ir ji pakeista trumpakočiu kirviu, kai buvo patvirtintas oficialus herbo dizainas.

1905 m. oficialus karališkojo ir valstybės herbo dizainas dar kartą pakeistas, grąžinant viduramžišką foną su trikampiu skydu ir stačiau stovinčiu liūtu. Dabartinis herbas karaliaus patvirtintas 1992 m. gegužės 20 d.


Commons-logo.svg Vikiteka: Norvegijos herbas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka