Latvijos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Latvijos valstybės herbas patvirtintas Konstituciniame susirinkime 1921 m. liepos 16 d. Jo autorius ir grafikas - Richardas Zarinis.

Didžiojo valstybės herbo skydas padalytas horizontaliai, o apatinė dalis - vertikaliai. Viršutinėje pusėje matyti pusė auksinės saulės, patekančios iš mėlyno fono. Apatinės dalies kairėje pusėje stovi į dešinę pasisukęs raudonas liūtas (Kuržemė ir Žemgalė); dešinėje - į kairę pasisukęs sidabrinis grifas su kardu dešinėje letenoje (Vidžemė ir Latgalė). Virš skydo - 3 auksinės penkiakampės žvaigždės, simbolizuojančios Kuržemę, Vidžemę ir Latgalę (taip buvo padalinta Latvijos teritorija cariniais laikais). Skydą laiko raudonas liūtas iš kairės ir sidabrinis grifas iš dešinės. Po skydu - stilizuotas ąžuolo lapų pynimas ir raudonai baltai raudona juosta valstybės vėliavos proporcijomis. Tekanti saulė su 19 spindulių simbolizuoja atgimstančią Latviją ir jos 19 apskričių (senuose piešiniuose švietė 17 spindulių, nes tada buvo 17 apskričių). Raudonasis liūtas sidabriniame fone paimtas iš ankstesnio Kuržemės hercogystės herbo ir simbolizuoja Kuržemę bei Žemgalę. Paprastai herbuose liūtas reiškia jėgą, stiprumą, ištvermę. Sidabrinis grifas su kardu letenoje yra ankstesnės Uždaugavės hercogystės herbas. Jis dabar simbolizuoja Vidžemę ir Latgalę. Paprastai herbuose grifas reiškia išmintį bei veiklumą. Herbui papuošti panaudotos ąžuolo šakos - senas latvių vyriškumo ir ištvermės simbolis.