Niihau incidentas
| Niihau incidentas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrasis pasaulinis karas, Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne | |||||||||
 Šigenorio Nišikaičio naikintuvo liekanos, 1941 m. gruodžio 17 d. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Jungtinės Amerikos Valstijos (civiliai gyventojai)
|
 Japonija Jungtinės Amerikos Valstijos (civiliai gyventojai)
| ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 5 civiliai gyventojai | 1 japonų pilotas, 3 civiliai gyventojai | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 1 sužeistas | 2 žuvę 2 sulaikyti | ||||||||
Niihau incidentu vadinamas Antrojo pasaulinio karo įvykis, atsitikęs Havajų salynui priklausančioje Niihau saloje 1941 m. gruodžio 7–13 dienomis. Po Perl Harboro atakos nedidelėje saloje buvo priverstas nusileisti vienas iš Japonijos lakūnų, kurį sulaikė vietos gyventojai. Į laisvę šiam padėjo ištrūkti vietos japonų mažuma, su kurios pagalba buvo paimta keletas įkaitų ir de facto perimta salos kontrolė, siekiant surasti ir sunaikinti vertingus lakūno dokumentus. Pastarasis vėliau buvo nužudytas dviejų vietinių sutuoktinių[1].
Niihau salos situacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vakariausioje Havajų salyno saloje 1941 m. gyveno 136 žmonės, kurių daugumą sudarė etniniai havajiečiai. Tarp jų buvo ir trys japonai – Išimatsu Šintanis, Jošio Harada bei jo žmona Irenė. Japonijos imperatoriškasis jūrų laivynas klaidingai manė salą esant negyvenamą, tad ji buvo numatyta kaip vieta, kur gali nusileisti lėktuvai, nukentėję Perl Harboro mūšio metu.
Incidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Japonų piloto nusileidimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1941 m. gruodžio 7 d., po antrosios Perl Harboro antskrydžio bangos, japonų pilotas Šigenori Nišikaičis saloje nutupdė savo smarkiai apgadintą A6M2 Mitsubishi Zero naikintuvą. Pirmasis su juo kontaktą užmezgė Hawila Kaleohano, kuris, žinodamas prastą JAV ir Japonijos santykių situaciją iš lakūno paėmė jo dokumentus bei turėtą pistoletą. Salos gyventojų dar nebuvo pasiekusios naujienos apie Japonijos organizuotą puolimą, tad pilotas salos gyventojų buvo priimtas svetingai ir jo garbei netgi buvo surengtas vakarėlis. Paprašytas pavertėjauti, vienas salos japonų I. Šintani apsikeitė su pastaruoju tik keletu žodžių ir išvyko. Į pagalbą pakviesti likę salos japonai – J. Harada su žmona, iš Š. Nišikaičio sužinojo apie įvykusį antskrydį, tačiau gyventojų neinformavo. Jie taipogi pažadėjo lakūnui padėti atgauti dokumentus bei pabėgti.
Žinios apie Perl Harboro ataką[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors Niihau nebuvo nei elektros, nei telefono ryšio, vakare gyventojai išgirdo apie Perl Harboro antskrydžius per radiją. Tik tuomet J. Harada išvertė tai, ką pilotas buvo sakęs anksčiau, o gyventojai sutiko, kad pastarasis jį priglaustų pas save, tačiau tik su sąlyga, kad jis bus saugomas dar keturių žmonių. Įtampą saloje dar padidino tai, jog sutartą dieną nepasirodė joje kas savaitę iš už 27 kilometrų esančios Kauai salos atvykdavęs jos savininkas Aylmeris Robinsonas, dėl ko gyventojai pradėjo smarkiai nerimauti – nebuvo būdų sužinoti tai, kad po antskrydžių JAV pajėgos buvo uždraudusios bet kokią civilinę navigaciją tarp salų.
Piloto išsilaisvinimas ir vietos japonų kolaboracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruodžio 12-osios popietę Šintanis pasiūlė H. Kaleohano 200 dolerių kyšį už tai, kad šis pilotui atiduotų dokumentus. Nors tuo metu, ypač nedidelėje saloje, tai buvo didžiulė pinigų suma, H. Kaleohano atsisakė. Dar nesulaukę sugrįžtant Šintanio, Nišikaičis, padedamas Harados, nutaikė progą, kada buvo likęs vienas sargybinis, šį užpuolė ir užrakino sandėliuke; prie įvykio prisidėjo ir Irenė Harada, kuri tuo metu specialiai, dideliu garsu leido garso įrašą. Apsiginklavę medžiokliniu šautuvu bei atgautu lakūno pistoletu, bei paėmę šešiolikmetį įkaitą, jie patraukė link Kaleohano namo. Tuo metu tualete buvęs Kaleohano išbėgo laukan ir atkreipė gretimos gyvenvietės gyventojų dėmesį. Pabėgę gyventojai pasislėpė urvuose, brūzgynuose bei atokiuose paplūdimiuose. Šviesos signalais apie saloje vykstančią suirutę buvo informuota Kauai sala ir Aylmeris Robinsonas.
Dokumentų paieškos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruodžio 13-osios paryčiais Nišikaičis per lėktuvo radiją nesėkmingai bandę susisiekti su Japonijos kariniais atstovais. Nepavykus, padedamas Harados ir įkaito, šis nuo lėktuvo nuėmė automatinius ginklus, patį A6M2 sudegino ir patraukė link Kaleohano namo, kuris taip pat buvo padegtas. Taip buvo bandoma sunaikinti Nišikaičio dokumentus, tarp kurių buvo žemėlapiai, radijo koduotės bei Perl Harboro antskrydžio planai[2]. Nakties metu japonai į nelaisvę paėmė dar vieną gyventoją Kaahakilą Kalimahuluhulu, vietinių vadintą Kalima. Vėliau jis buvo paleistas, tikintis kad taip bus pagreitintos Kaleohano paieškos – pasirodė, kad pastarasis buvo pasiėmęs dokumentus su savimi. Vietoje to, Kalima susirado savo draugą, Benehakaką Kanahelę, vadintą Benu, su kurio pagalba tikėjosi pavogti automatą ir amunicijos. Vis tik pastarasis kartu su savo žmona Ella japonų taip pat buvo paimti į nelaisvę – Kanahelei buvo liepta ieškoti Kaleohano, o jo žmona buvo laikoma kaip įkaitė. Kanahele žinojo, kad tuo metu bėglys irklavo į Kauai salą, tačiau apsimetė jo ieškąs. Kanahelei sugrįžus pas japonus, Nišikačis suprato, kad yra apgaudinėjamas, o Harada pagrasino, kad, jei ieškomasis nebus rastas, tai lakūnas nužudys ne tik Kanahelę, bet ir visus kaimo gyventojus.
Nuginklavimas ir incidento pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kanahelė su žmona pasinaudojo savo grobikų nuovargiu ir pabandė juos nuginkluoti. Susirėmimo metu Benas Kanahelė buvo pašautas tris kartus, tačiau net ir sužeistas sugebėjo pakelti lakūną ir sviesti jį į sieną. Ella puolė daužyti šio galvą su akmeniu, o Benas perpjovė gerklę su medžiokliniu peiliu. Harada, pamatęs, kas įvyko, nusišovė su medžiokliniu šautuvu[3]. Kitos dienos popietę kartu su Robinsonu ir kariuomenės atstovais sugrįžo šeši salos gyventojai, kurie kartu su Kaleohanu buvo nuvykę valtimi į Kauai pranešti apie įvykį.
Po incidento[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Irenė Harada ir Išimatsu Šintanis buvo sulaikyti. Pastarasis vėliau buvo išsiųstas į belaisvių stovyklą ir salon grįžo tik po karo, kur 1960 m. gavo JAV pilietybę. I. Harada liko sulaikyta 31 mėnesį iki 1944 m. birželio. Jai niekad taip ir nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, susiję su incidentu. 1992 m. interviu vienai iš Japonijos televizijų Harada sakė, kad jai buvo gaila piloto ir ji tiesiog norėjo jam padėti. Ji apsigyveno Kauai saloje, kur po karo ją aplankė vienas Perl Harboro atakos vadų Mitsuo Fuchida. Benas Kanahelė pasveiko ir buvo apdovanotas Purpurine širdimi bei Medaliu už nuopelnus.
Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.hawaiireporter.com/niihau-incident-benehakaka-ben-kanahele-wwii-medal-for-merit-purple-heart-1891-1962/
- ↑ http://www.j-aircraft.com/research/jimlansdale/ph_crashsite/ph_crash_5.html
- ↑ https://books.google.lt/books?id=nvsIQNwYvSwC&lpg=PA4&ots=W2UQp_6LFN&dq=Ben+Kanahele&pg=PA4&redir_esc=y#v=onepage&q=Ben%20Kanahele&f=false
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |