Narbonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Narbonas
pranc. Narbonne
   Blason ville fr Narbonne.svg   
Narbonne Cathedrale Saint Just et Saint Pasteur.jpg
Šv. Justo ir Šv. Pastero katedra

Narbonas
43°11′01″N 3°00′15″E / 43.18361°N 3.00417°E / 43.18361; 3.00417 (Narbonas)Koordinatės: 43°11′01″N 3°00′15″E / 43.18361°N 3.00417°E / 43.18361; 3.00417 (Narbonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Langedokas-Rusijonas
Komuna: Narbono komuna
Kantonas: Didysis Narbonas
Apskritis: Narbono apskritis
Departamentas: Odas (departamentas)
Įkūrimo data: 118 m. pr. m. e.
Meras: Žakas Basku
Gyventojų (2009): 52 400
Plotas: 172,96 km²
Tankumas (2009): 303 žm./km²
Altitudė: 0-285 m
Pašto kodas: 11100
Commons-logo.svg Vikiteka: NarbonasVikiteka
Narbono vaizdas iš kosmoso

Narbonas (pranc. Narbonne) – miestas Prancūzijos pietuose, į pietus nuo Bezjero, Langedokas-Rusijonas, Odo departamento ir komunos centras. 52 400 gyventojų (2009 m.).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs Langedoko žemumoje, į šiaurę nuo lagūninio Sižeano ežero, apie 13 km nuo Viduržemio jūros Liono įlankos. Pietų kanalo šaka Robino kanalas miestą jungia su Odo upe ir Viduržemio jūros Port-la-Nuvelio uostu. Per Narboną eina geležinkelis ir automagistralė Lionas-Barselona (Ispanija).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Narbonas Antikos laikais buvo pirmoji Galijoje 118 m. pr. m. e. įkurta romėnų kolonija Marso Narbona (lot. Colonia Narbo Martius), per kurią ėjo kelias į Ispaniją. Vėliau miestas tapo romėnų įkurtos Provincijos, kurį laiką vadintos Narbono Galija, vėliau – Narbono Galijos dalies Septimanijos centru. Nuo IV a. iki 1801 m. arkivyskupijos centras. 413 m. Narboną užėmė vestgotai, V a. – frankai, 719759 m. buvo užkariavę saracėnai, juos išvijo Pipinas Trumpasis. Iki XIV a., kol Odo upė buvo tinkama laivybai, Narbonas buvo vienas didžiausių Prancūzijos uostų. Miesto pietinę dalį valdė Tulūzos grafai, šiaurinę – arkivyskupai. 1507 m. miestą prisijungė Prancūzijos karalius.

XVIII a. iškasus kanalus, jungiančius su Pietų Prancūzijos kanalų sistema, prasidėjo naujas miesto plėtros etapas, jis tapo vyno prekybos centru. Robino kanalas 1996 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko romėnų architektūros paminklų:

  • Rūsiai su kriptoportikais, vadinami Horreum, statyti I a. pr. m. e., atrasti 1838 m. Manoma, kad juose saugoti grūdai, aliejus, ginklai. Nuo 1975 m. muziejus.
  • Pirklių tiltas, statytas I a.
  • Romėnų IV a. kelio Via Domitia grindinio fragmentas.

Sakraliniai pastatai:

  • Gotikinė Šv. Justo ir Šv. Pastero katedra, pradėta 1272 m., viena aukščiausių bažnyčių Prancūzijoje
  • Romaninė gotikinė Šv. Sebastijono bažnyčia, pastatyta XI a., rekonstruota XVII a. ir 1895 m.
  • Dievo Motinos bažnyčia, XIII a.
  • Gotikinė Šv. Pauliaus bazilika, XIII a. pastatyta ant IV a. nekropolio. Jos interjeras dekoruotas renesansiniais medžio drožiniais.
  • Romaniniai gotikiniai Arkivyskupų rūmai, nuo XIX a. miesto rotušė, kuriuos sudaro XIII a. – XIV a. gynybiniai bokštai, 1311 m. statytas Gil Aicelin donžonas, 1852 m. statytas naujasis pastatas (architektas E. Violet-le-Dukas). Rūmuose veikia Archeologijos, Meno ir Narbono istorijos muziejai.
  • Cistersų Švč. Mergelės Marijos vienuolynas Fontfruade, pradėtas statyti 1093 m. ir bažnyčia, pradėta 1145 m.

XX a. pastatyta moderniosios architektūros šiuolaikinių konstrukcijų pastatų, pav. Teatro rūmai, pastatyti 1994 m.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Narbone išplėtota siuvimo, maisto produktų gamybos (vynas, aliejus, spiritas), chemijos (mineralinės trąšos), žemės ūkio mašinų gamybos pramonė, kubilų gamybos amatai, vyno prekyba. Apylinkėse auginami vynmedžiai. Netoli Narbono, Malvėsi vietovėje yra urano sodrinimo įmonė.

Narbonas – turizmo centras, į rytus nuo miesto yra pajūrio kurortas Narbono pliažas. Yra teatras, Archeologijos, Meno ir Narbono istorijos muziejai, lapidarijus, kuriame eksponuojamas galų ir romėnų menas. [1]

Narbono panorama

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1793 m. ir 2009 m.
1793 m. 1800 m. 1821 m. 1831 m. 1841 m. 1851 m. 1861 m. 1872 m.
9 050 9 086 9 940 10 246 11 907 13 066 16 062 17 266
1881 m. 1891 m. 1896 m. 1901 m. 1911 m. 1921 m. 1931 m. 1946 m.
28 134 29 566 27 824 28 852 28 173 28 956 31 909 29 975
1954 m. 1968 m. 1975 m. 1982 m. 1999 m. 2009 m. - -
32 060 38 441 39 342 41 565 46 510 52 400 - -


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šventasis Sebastijonas
  • Publijus Terencijus Varonas (82–37 m. pr. m. e.), romėnų poetas
  • Feliksas Bartas (1795–1863), Prancūzijos kultų, vėliau teisingumo ministras, pirmasis Mokesčių rūmų prezidentas
  • Leonas Bliumas (1872–1950), triskart Prancūzijos ministras pirmininkas
  • Šarlis Trenė (1913–2001), dainininkas ir poetas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 51 psl.