Mobingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mobingas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net atjungti darbuotoją nuo bendradarbių; ujimo atmaina.

Mobingo taktika[taisyti | redaguoti kodą]

Mobingo būdai[taisyti | redaguoti kodą]

Mobingo klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Psichologija išskiria dvi pagrindines mobingo kryptis: vertikalus (bosingas) – kai mobingą vykdo organizacinės hierarchijos aukštesniuose lygmenyse esantys bendradarbiai (viršininkai), ir horizontalus – mobingą vykdo to paties hierarchinio lygio bendradarbiai.

Mobingo atsiradimo sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

Mobingo priežastimi gali būti pavydas, darbuotojo, kuris taiko mobingą, nesugyvenamumas, dirglumas. Dažnai pavydima jaunesniam, sėkmingesniam darbuotojui, o taip pat dažniausiai ir mažiau patirties turinčiam darbuotojui. Dažniausiai mobingo galima sulaukti iš vyresnių amžiumi ir seniau dirbančių darbuotojų, kurie tiesiog bijo prarasti savo darbą. Dažnai mobingas taikomas nesugyvenamų bendradarbių, kurie patys dažnai tampa mobingo aukomis. Kartais mobingas taikomas išsiskiriančiam iš kolektyvo nariui savo amžiumi, pažiūromis, tautybe, rase ir kt. Kartais toks spaudimas yra laikinas ir yra savotiškas „krikštas“ į kolektyvo narius. Mobingo auka gali tapti ir patyręs darbuotojas, kurį pradėjo vertinti vadovybė. Kartais mobingo priežastis gali būti perdėtas drąsumas, skundai, pastovi kritika, bendro darbo ignoravimas, iššaukiantis elgesys.

Mobingo supratimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvūnijos pasaulyje mobbing – tai kai žolėdžių banda užpuola plėšrūną. Psichologas ir mokslininkas - medikas, daktaras Hancas Leimanas pirmą kartą mobingo tyrimus atliko Švedijoje 1980 m. pradžioje. Jis tokį elgesį pavadino mobingu ir jį charakterizavo kaip „psichologinį terorą“, kuris į save jungia „sistemiškai pasikartojantį priešišką ir neetišką vieno ar kelių žmonių elgesį, nukreiptą prieš vieną ar kelis žmones, dažniausiai vieną“. Leimanas nustatė 45 elgesio variantus, tipiškus mobingui, kai kurie iš jų: reikalingos informacijos slėpimas, socialinė izoliacija, šmeižtas, nepaliaujama kritika, nepagrįstų apkalbų paleidimas, išjuokimas, šūksniai.

Mobingo organizacinės priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

  • grįžtamojo ryšio nebuvimas
  • intrigų ir užkulisinių žaidimų mėgėjų toleravimas
  • informacinių srautų klaidinga interpretacija
  • neaiškios atsakomybės ir tarnybinių pareigų ribos
  • kadrų judėjimo sistemos ir galimybės daryti karjerą nebuvimas
  • intymių ar giminingų ryšių dominavimas tarp pavaldinių ir vadovybės
  • didelis atskirų specialistų perkrovimas

Rezultatai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuolatinio mobingo aukos gali pradėti jaustis nepilnavertiški, pilnai savęs neįvertinti, neištvėrę nuolatinio streso, emocinio išsekimo, išeiti iš darbo, susirgti nervinėmis ligomis, sergančius širdies ligomis gali ištikti infarktas, ir net nusižudyti[reikalingas šaltinis]. Mobingas taip pat turi neigiamų pasekmių ir jį stebinčių, bet nedalyvaujančių kolegų emocinei sveikatai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]