Mirties įrodymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mirties įrodymas

PavadinimasDeath Proof
Kilmės šalis Italija
RežisieriusQuentin Tarantino
Scenaristas (-ai)Quentin Tarantino
Metai2007
Žanraseksploatacinis
Trukmė121 min. (su fiktyviais anonsais)
114 min. (be anonsų)
Kalbaanglų
IMDb įrašas

Mirties įrodymas (angl. Death Proof) – 2007 m. režisieriaus Quentin Tarantino sukurtas eksploatacinis filmas, viena iš bendro jo darbo su Robert RodriguezGrindhouse“ dalių. Šiame filme Tarantino pirmą kartą buvo ir juostos operatoriumi, o vėliau pripažino, kad tai blogiausias jo sukurtas filmas.[1] Taip pat tai vienintelis jo sukurtas filmas, kuriame veiksmas vyksta chronologiškai nuosekliai.[2] Filmo originalus pavadinimas „Death Proof“ reiškia pagrindinio herojaus Kaskadininko Maiko „mirčiai atsparų“ automobilį.

Juosta buvo demonstruota 60-ame Kanų kino festivalyje.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmą sudaro dvi dalys, kurias jungia vienas bendras veikėjas – Kaskadininkas Maikas.

Pirmoji veiksmo dalis vyksta Ostine, Teksaso valstijoje. Trys draugės: Arlena, Šona ir „Džiunglių Džiulija“ važiuoja švęsti pastarosios gimtadienio. Merginos sustoja pakelės užeigoje, kurioje pamato paslaptingą vyrą su randu, darkančiu visą veidą. Barmenas jį pažįsta kaip „Kaskadininką Maiką“, vyras visą vakarą geria nealkoholinius kokteilius ir kalbasi su mergina vardu Pem, su kuria ką tik susipažino, tačiau tuo pačiu metu akies kraštu seka tris merginas. Po kurio laiko jis prieina prie įkaušusių merginų ir, pasakęs per radiją išgirstą slaptažodį, išsireikalauja vienos jų erotinio šokio (pats šokis nerodomas, titruose pažymint, kad dingusi dalis juostos). Po šokio kompanijos išsikiria: merginos sėda į savo mašiną, o Maikas sutinka pavėžėti Pem savo juodu „Švevrolė“, perdarytu specialiai kaskadiniams triukams atlikti. Pem įsitaiso atskirtoje nuo vairuotojo kabinoje, tačiau jau pirmoje sankryžoje Maikas pareiškia, kad jo mašinoje yra apsaugota (angl. Death Proof) tik vairuotojo vieta ir avarijos metu tik joje įmanoma išgyventi. Išsigandusi Pem prašo ją išleisti, tačiau Maikas pradeda pavojingai vairuoti, o galiausiai staigiai stabdo, mergina trenkiasi galva ir jai lūžta sprandas. Nekreipdamas į ją dėmesio, Maikas atsisuka ir pradeda vytis tris merginas. Aplenkęs jas kitu keliu, Maikas įsibėgėja ir dideliu greičiu trenkiasi į jas priešpriešiais. Po avarijos, rodomos įvairiais rakursais, veiksmas persikelia į ligoninę, kur du policininkai, tėvas ir sūnus (iš tiesų šį vaidmenį sukūrė tėvas ir sūnus Parksai), ligoninėje kalbasi apie avariją, kurioje išgyveno tik Maikas. Vyresnysis įtaria, kad tai buvo ne nelaimingas atsitikimas, o suplanuota žmogžudystė, tačiau neturi įrodymų ir nenori tirti šios bylos.

Kadras iš filmo

Antroji veiksmo dalis vyksta Libano mietelyje Tenesio valstijoje, po 14 mėnesių. Keturios draugės: dvi aktorės (Abernatė, Ly) ir dvi kaskadininkės (Zoja, Kim) nusprendžia kartu praleisti laisvą nuo filmavimų dieną. Zoja nori įgyvendinti savo svajonę: pakartoti filme matytą triuką, kuomet aktorė važiavo ant dideliu greičiu lekiančio balto 1970-ųjų „Dodžo“ variklio gaubto. Kaip tik toks automobilis yra parduodamas ir merginos paprašo šeimininko prieš perkant (ko jos neketina daryti) jį išbandyti. Ly lieka su šeimininku kaip užstatas, Kim sėda už vairo, Abernatė šalia, o Zoja, išlipusi pro langą, atsigula ant variklio gaubto, laikydamasi už dviejų kelnių diržų, pritvirtintų prie priekinių durelių. Mašinai lekiant dideliu greičiu, staiga pasirodo „Kaskadininkas Maikas“ su juodu „Dodžu“ ir pradeda taranuoti merginų mašiną, ant kurios gaubto mėgina išsilaikyti Zoja. Permaininga Kim ir Maiko dvikova baigiasi tuo, jog šis nulekia nuo kelio, o Zoja – nuo mašinos į krūmus. Automobiliai sustoja nemažu atstumu vienas nuo kito ir išlipęs Maikas ima laidyti įžeidžiančias replikas, į ką Kim atsako pistoleto šūviais. Sužeistas į ranką Maikas šoka į mašiną ir bėga. Zoja pasirodo besanti sveika ir dabar merginos pradeda jį persekioti, kol paskutinėje filmo scenoje, ištraukę jį iš mašinos, mirtinai sumuša...

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Kurt Russell – „Kaskadininkas Maikas“, žudikas maniakas
  • Zoë Bell – vaidina save, kaskadininkę Zoją iš Naujosios Zelandijos
  • Rosario Dawson – Abernatė Ros, aktorė
  • Vanessa Ferlito – Arlenė / „Drugelis“
  • Sydney Tamiia Poitier – „Džiunglių Džiulija“
  • Tracie Thoms – Kima Matis, kaskadininkė ir Zojos draugė
  • Jordan Ladd – Šona
  • Rose McGowan – Pem, mergina bare, kurią paveža „Kaskadininkas Maikas“
  • Mary Esizabeth Winstead – Ly Montgomery, pradedančioji aktorė, Zojos, Kim ir Abernatės draugė
  • Quentin Tarantino – Vorenas, baro, kuriame vyksta pirmosios dalies veiksmas, šeimininkas
  • Eli Roth
  • Omar Doom
  • Michael Bacall
  • Jonathan Loughran
  • Marleys Shelton
  • Monica Staggs

Tarantino pagrindiniam maniako vaidmeniui kvietė John Travolta, Willem Dafoe, John Malkovich, Mickey Rourke, Bruce Willis ir Sylvester Stallone, tačiau nei vienas jų negalėjo dėl užimtumų kituose filmuose. apie Kurto Russello pasirinkimą interviu režisierius sakė: „- Mano kartos žmonėms jis tikras herojus... bet dabar daugybė žmonių nežino, ką Kurtas Russellas sugeba. Kai aš atsiverčiu laikraštį ir skaitau, kad „Kurtas Russelas vaidina „Dreamer“ arba „Kurtas Russellas vaidina „Miracle“(filmų pavadinimai), aš nemenkinu šių filmų, bet klausiu savęs: „- Kada Kurtas Russellas vėl vaidins kietą vyruką?“[3]

Aktorius ir režisierius Eli Rith savo vaidmeniui specialiai atvyko iš Europos, kur filmavo siaubo filmą „Hostelis II“. Jo scenos filmavimas truko vieną dieną.

Sydney Tamiia Poitier yra lietuvių kilmės aktorės Joanna Shimkus duktė.

Rose McGowan, Quentin Tarantino ir Zoë Bell vaidina abiejuose pilnametražiuose „Grindhouse“ filmuose „Teroro planeta“ ir „Mirties įrodymas“. Profesionaliai kaskadininkei Bell, iki tol atlikusiai triukus kituose Tarantino filmuose arba kūrusiai tik epizodinius vaidmenis, tai pirmas didelis vaidmuo kine.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. collider.com [1]
  2. www.ifc.com [2] Archyvuota kopija 2016-02-11 iš Wayback Machine projekto.
  3. www.ew.com [3]