Mikalajavo valsčius
55°34′š. pl. 28°14′r. ilg. / 55.56°š. pl. 28.23°r. ilg.
| Mikalajavo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Mikalajavas, Slabada |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Dysnos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Dysnos apskritis (1919–1939) |
Mikalajavo valsčius (rus. Николаевская волость, lenk. gmina Mikołajewo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje, prie Dysnos miesto. Centras – Mikalajavas, kurį laiką – Slabada.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Apie 1870 m. prijungta dalis Dryhučų valsčiaus. 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Stefanpolės valsčiaus, o dalis Mikalajavo valsčiaus perduota Jaznos valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3394 | 357 kiemai [3] | 77 | ||
| 1874 m. | 3855 | 408 kiemai [4] | 20 seniūnijų | 115 | |
| 1880 m. | 5469 | 392 kiemai [5] | 20 seniūnijų | 108 | |
| 1885 m. | 5840 | 392 kiemai [6] | 20 seniūnijų | 104 | |
| 1890 m. | 6150 | 397 kiemai [7] | 20 seniūnijų | 104 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Ascevičai | Осцевичское | Ościewicze |
| Bielionys | Бѣлянское | Bielany |
| Čelničena | Челниченское | Czełniczek |
| Daraškavičai | Дорошковичское | Doroszkowicze |
| Dryhučai | Дригучское | Drygucze |
| Grigaravičiai | Григоровичское I, Григоровичское II, Григоровичское III |
Hryhorowicze 1, Hryhorowicze 2, Hryhorowicze 3 |
| Holomyslė | Голомыское | Hołomyśl |
| Horkos | Горецкое | Horki |
| Kopteva | Коптевское | Kopciewo |
| Lonka | Лонковское | Łąka |
| Mikalajavas | Николаевское | Mikołajów |
| Panizava | Понизовское | Ponizowo |
| Povianužka | Повянужское | Powianóżka |
| Rundpolė | Рундпольское | Rundpol |
| Sickava | Сицьковское | Sićkowo |
| Turčanai | Турчанское | Turczany |
| Vanuža | Ванужское | Wianuża |
| Verkiai | Верецкое | Werki |
| Iš viso: | 20 seniūnijų | 20 seniūnijų |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr 22 poz. 224
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 292 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 294 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 331 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 508 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 417 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 486–487 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 100–103 psl.
- ↑ Mikołajów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 401 psl. (lenk.)