Miškinis (dvasia)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leshy (1906).jpg

Miškinis (ukr. лісовик, rus. леший, лесовик, лесовой, лешак, лесник, лесун) – miške gyvenanti būtybė (kartais – miško dvasia), globojanti mišką. Būdinga slavų, ypač rusų, legendoms ir pasakoms. Miškinius dažniausiai įsivaizduodavo kaip priešiškus žmonėms.

Miškiniai gyvena gūdžiose miškų tankynėse, kartais – ir dykvietėse.
Rusų valstiečiai dažnai manė, kad miškiniai miške gyvena ne nuolatos, o tik šiltu metų laiku. Spalio 17 d. miškiniai prasmenga į žemę, kur žiemoja iki pavasario. Prieš įsižiemodami miškiniai siautėja – sukelia audrą, laužo medžius, išvaiko po urvus žvėris.
Lenkai manė, kad miškiniai mėgsta įsitaisyti senuose sausuose medžiuose turėdami pelėdų pavidalą, todėl valstiečiai vengdavo kirsti tokius medžius. Rusai manė, kad miškiniai mėgsta ne sėdėti ant šakų, o tūnoti tokių medžių drevėse. Einantį miškinį lydi vėjas, kuris paslepia jo pėdsakus. Tuo miškiniai panašūs švedų folkloro skogėms (miško elfams). Dėl ryšio tarp miškinio ir vėjo žmonės miške stengdavosi nešvilpauti, kad neprisišauktų miškinio.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogui miškiniai pasirodo įvairiais pavidalais, bet dažniausiai kaip sukriošęs seniokas ar gauruotas baisūnas su ožio kojomis, ragais ir barzda (tuo primena graikų satyrus). Miškiniai rengdavosi išvirkščiais drabužiais, niekada nesusijuosdavo. Tarp medžių miškinis atrodo kaip milžinas, kurio galva sulig medžių viršūnėmis, o laukymėse jo galva vos kyšo iš žolių. Miškiniams priskiriama kūnamainystės galia – jie gali įgyti žvėrių pavidalą.

Gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Miškiniai valdo visus miško žvėris. Buvo manoma, kad visas masines žvėrių migracijas valdo miškiniai. Medžiotojai stengdavosi įsiteikti miškiniams, kad šie netrukdytų medžioti.

Mėgstamas miškinių užsiėmimas – klaidinti žmones miškuose. Miškinio klaidinamas žmogus staiga pameta kelią, gali paklysti tarp trijų pušų. Paklydęs žmogus gali įveikti klaidinimą persivilkęs savo drabužius išvirkščius. Be to, miškiniai mėgsta rėkauti bauginamais balsais ir švilpauti, kad išgasdintų.

Paprastai įsivaizduodavo, kad miškiniai yra vieniši. Jei miške atsiranda du miškiniai, jie pradeda kovoti tarpusavyje. Tokią kovą rodo išversti medžiai ir išgasdinti žvėrys.
Kai kuriose vietovėse manė, kad miškiniai gyvena kaimais. Jų moterys apžėlusios, susivėlusiais plaukais, o krūtys tokios ilgos, kad vaikščiodamos miškinės jas permeta per pečius.