Monosacharidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Monosacharidai – paprasčiausios sudėties angliavandeniai. Jie paprastai būna bespalviai, tirpūs vandenyje, kristalinės struktūros. Kai kurie monosacharidai yra saldaus skonio. Gamtoje labiausiai paplitę sacharidai gliukozė (dekstrozė), fruktozė, galaktozė, ribozė ir dezoksiribozė yra monosacharidai. Monosacharidai yra pamatiniai disacharidų (pvz., sacharozė) ir polisacharidų (pvz., celiuliozė, krakmolas) komponentai.

Ribozė ir deoksiriboze įeina į nukleorūgščių ir ATP sudėtį. Gliukozės ir fruktozės aptinkama meduje, vaisiuose. Gliukozės visada yra gyvūnų kraujyje, o galaktozės - žinduolių piene. Monosacharidų molekulėse gali būti nuo keturių iki dešimties anglies atomų. Visų monosacharidų pavadinimai baigiasi galūne „-ozė“. Pagal anglies atomų skaičių molekulėje jie skirstomi į tetrozes, pentozes, heksozes ir t. t. Didžiausią reikšmę turi heksozės ir pentozės.