Megalitas
Megalitas (iš sen. gr. k. μέγας 'didelis', λίθος 'akmuo') – iš didelių, dažniausiai neapdirbtų akmenų sudaryta monumentinė konstrukcija. Megalitais vadinamos tokios konstrukcijos, kurių statybai nenaudotos statybinės rišančios medžiagos. Megalitai statyti neolite bei ankstyvajame bronzos amžiuje.
Megalitų funkcijos ne visada žinomos – kartais jie būdavo statomi kaip kapai, kartais atlikdavo kalendoriaus funkciją (padėdavo nustatyti šešėlių, dangaus šviesulių padėtis), taip pat galėjo būti ritualinėmis šventvietėmis.[1][2][3]
Megalitinei architektūrai priskiriami megalitiniai kapai – pilkapiai, dolmenai; pavieniai vertikaliai įkasti į žemę akmenys – menhyrai bei kromlechai – ratu sustatyti akmenys, ant kurių horizontaliai uždėti skersiniai akmenys.
Žinomiausias kromlechas – Stounhendžas Anglijoje. Įvairios megalitinės struktūros randamos visame pasaulyje: Europoje daugiausia Britų salose, Bretanėje, Vakarų ir Pietų Europoje; Azijoje – Mažojoje Azijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Kinijoje, Sumatroje, Sibire; Polinezijoje; Amerikoje.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Megalitai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ „Megalith“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-10-25.
- ↑ „Europe’s Mighty Megaliths "Rock" the Winter Solstice“. History Magazine. 2017-12-21. Nuoroda tikrinta 2020-10-25.