Kongo džiunglės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kongo džiunglių regionas Afrikos žemėlapyje pažymėtas tamsiai žaliai

Kongo džiunglės (taip pat „Kongo drėgnieji miškai“, "Kongo atogrąžų miškai, „Kongo lietingieji miškai“) – milžiniškas atogrąžų miškais apaugęs Afrikos ekoregionas, esantis dabartinių Kamerūno, Pusiaujo Gvinėjos, Gabono, Kongo Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos teritorijose. Pavadinimą šis regionas gavo nuo didžiausios Kongas (upė) upės, kurios baseinas dengia didžiąją dalį ekoregiono.

Jis lygintinas su kitoje Atlanto vandenyno pusėje esančiu Amazonijos regionu. Ekoregionas apima 1,800,000 km², tapdamas antruoju pagal dydį džiunglių masyvu pasaulyje. Jis sudaro ketvirtadalį visų pasaulio tropinių miškų.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės vakarų žemumų miškai
Vakarų pelkingieji miškai

Ekoregionas šiaurėje ir pietuose yra apribotas gerokai sausesnio klimato savanų-džiunglių mozaikos.

Vakaruose, t. y. pakrantėse jis pereina į kitą džiunglių regioną – Žemutinės Gvinėjos džiungles, su kuriomis jį sieja daug panašumų. Tie panašumai tokie dideli, kad neretai Gvinėjos džiunglės yra laikomos Kongo džiunglių dalimi.

Kongo džiunglių regionas geografiškai sutampa su Kongo įduba – plokščia lyguma, iš trijų pusių supama aukštėjančių plynaukščių: Katangos, Lundos, Azandės, Adamavos, Batekės ir kt. Rytuose ji staigiai pereina į aukštumas – Rytų Afrikos lūžių zoną.

Ekoregione vyrauja karštas drėgnas klimatas. Kritulių per metus iškrenta apie 1000–2000 mm.

Pats regionas yra nevienalytis. Jame oficialiai išskiriami penki atskiri regionai:

Istorija ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kamerūno džiunglės XX a. pradžioje

Kongo džiunglės – ne tik gamtinis, bet ir kultūrinis-isttorinis regionas, kadangi gamtinės sąlygos suformavo gana panašią čia gyvenusių žmonių buitį bei kultūrą.

Dėl ypač nepalankių gyvenimui sąlygų gyventojų tankumas visada buvo labai retas, tai trukdė regione susiformuoti aukštesnei vietinei kultūrai, kaip kad atsitiko šiauriau (Sahelio civilizacija, piečiau Kongo civilizacija ar ryčiau Viktorijos ežero valstybės). Iki pat XIX a. pabaigos čia nesusiformavo jokie valstybiniai dariniai. Tai buvo vienas primityviausių pasaulio regionų.

Nuo XVI a. Portugalija plaukiojo regiono pakrantėmis, tyrinėjo, tačiau dėl ligų ir gyventojų retumo juo beveik nesidomėjo. Tik regione esančios vandenyno salos Biokas, San Tomė, Prinsipė ir kitos patraukė jų dėmesį ir pradėtos naudoti kaip vergų prekybos centrai. Maždaug tuo metu atskiroms pakrančių atkarpoms prigijo portugališki žodžiai, kurie vėliau davė pradžią valstybių pavadinimams: Kamerūnas (nuo portugališko žodžio „krevetė“), Rio Munis, Gabonas ir pan.

XVII a. portugalai konkuravo su Nyderlandais dėl įtakos regione, bet ilgainiui Nyderlandai pasitraukė. XVIII a. viduryje regione pasirodė ispanai, kurie sutartimi su Portugalija gavo teises į džiunglių pakrantės teritoriją bei kai kurias salas, mainais už teritorijas Naujajame Pasaulyje. Tačiau ispanai irgi nesugebėjo kontroliuoti regiono iki pat XIX a. II pusės.

XIX a. vykstant Afrikos dalyboms, regionas pirmą kartą rimtai patraukė kolonizatorių dėmesį. Sugrįžusi Ispanija gavo tik nedidelę pakrantės teritoriją (dab. Rio Munis) ir turėjo konkuruoti su Vokietija šiaurėje ir Prancūzija pietuose. Tačiau labiausiai pasisekė Belgijai, kuri gavo džiunglių regiono liūto dalį, kurią prijungė prie Belgijos Kongo. XIX–XX a. sandūroje buvo nustatytos kolonijų sienos, kurios suformavo ir dabartinių valstybių ribas.

XX a. II pusėje prasidėjo valstybių išsivadavimo kova, kurios metu Kongo džiunglių teritorijoje susiformavo Kamerūnas, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongo Respublika ir Kongo Demokratinė Respublika.