Marijampolės senosios kapinės
| Marijampolės senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Marijampolės senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Marijampolės savivaldybė | ||
| Naudotas | XVIII–XX a. | ||
Marijampolės senosios kapinės – Marijampolės mieste, P. Armino g. 38, į pietus nuo miesto centro, dešiniajame Šešupės krante, į rytus nuo Ramybės parko.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinės tarp A. Civinsko ir Alyvų gatvių įkurtos XVIII a. viduryje. 1758 m. marijonams suteiktoje privilegijoje nurodyta konkreti vieta joms įkurti („tarp Šešupės ir daržų“).[1] Tuomet tai buvo teritorija už mieto ribų, už 300 m nuo Marijampolės bažnyčios, prie kelio link Kvietiškio dvaro. Manoma, kad šiaurinėje kapinių dalyje buvo palaidotos 1710 m. maro aukos, todėl ta teritorija neliečiama ir nekasinėjama.
Kapinių šiaurės rytinėje dalyje stovėjusi raudonų plytų koplyčia galėjo būti pastatyta dar XVIII a. pabaigoje. Atlikti tyrinėjimai leidžia teigti, kad kapinėse būta daugiau statinių, privačių koplytėlių. Ilgą laiką kapinėse laidojo tik katalikų tikėjimo žmones, todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek šiose kapinėse palaidota kitų konfesijų krikščionių.[2]
Ilgainiui aplink kapines buvo statomi gyvenamieji namai, o 1831 m. palaidojus apie 100 sukilėlių jose beveik nebeliko laidojimui tinkamos vietos. Dar 1816 m. katalikų bažnyčios vadovybė nurodė, kad kapinės būtų įrengiamos toliau nuo bažnyčių už gyvenviečių ribų. 1846 m. nurodymą pakartojus, katalikai pradėti laidoti naujose kapinėse Liudvinavo gatvėje (dabartinė P. Armino gatvė). 1850 m. senosios kapinės buvo uždarytos. XIX a. 2-ojoje pusėje spaudos draudimo laikotarpiu kapinėse buvo slepiama iš pasienio atgabenta lietuviška spauda. 1905 m. gegužės 28 d. kapinių šiaurės rytiniame kampe, dabartinės Alyvų gatvės šiaurinėje pusėje dideliame mediniame kluone suvaidintas pirmasis Sūduvoje viešas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“, kurį surengė būsimo prezidento Kazio Griniaus žmona Joana Griniuvienė. Tame vakare bene pirmą kartą Lietuvoje buvo viešai sugiedota ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.[3]
Neprižiūrimos kapinės nyko. XX a. 4-ajame dešimtmetyje kapines prižiūrėti ėmėsi Alyvų gatvėje įsikūrusios „Lietuvaičių Sesučių Draugijos“ narės. Sovietmečiu draugijos pastatas buvo nacionalizuotas, 1948 m. jame įkurti vaikų namai, o kapinės sunaikintos – nugriauta koplytėlė, išvežti paminklai ir antkapiai. 1968 m. per jas nutiestas privažiavimo kelias, kapinių teritorijoje įrengtas sporto aikštynas, pastatyta geležinė tvora.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kapinės įtrauktos į valstybės saugotinų paveldo paminklų sąrašą. 2014 m. Marijampolės savivaldybės ir privačių rėmėjų lėšomis nuniokota ir apleista vieta buvo sutvarkyta (projekto autorius – architektas Gintautas Vieversys). 2014 m. spalio 9 d. kapinių centre atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas. Dar du paminkliniai akmenys pastatyti prie įėjimų į kapines.
Kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išlikę kapų kompleksai:[4]
- Lietuvos karių-savanorių, žuvusių 1919–1920 m. dėl Lietuvos nepriklausomybės kapai. Palaidoti 65 kariai.
- I pasaulinio karo žuvusių vokiečių karių kapai. Sovietmečiu dalinai sunaikinti, išliko 17 betono kryželių.
- Marijonų kongregacijos Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vienuolių kapai: palaidoti kun. dr. J. Totoraitis, Žemaičių vyskupas P. Karevičius, Tauro apygardos partizanų įkūrėjas A. Ylius, poetas kun. J. Tilvytis-Žalvarnis.[5]
- Nekalto prasidėjimo Šv. Mergelės Marijos kongregacijos vargdienių seselių vienuolių kapai. Palaidota vienuolijos įkūrėja P. Uogintaitė ir kt.
- Katalikių sesučių vienuolijos kapai: palaidota įkūrėja E. Bendoravičiūtė ir kt.
- Evangelikų liuteronų kapai iš dalies sunaikinti.
- Sovietų armijos karių, žuvusių II pasaulinio karo metais, kapai.
- Kapinėse palaidota daug žymių žmonių: tautinio atgimimo žadintojas Petras Arminas-Trupinėlis, rašytoja Žemaitė, knygnešiai J. Akelaitis, J. Bliūdžius, J. Kazakevičius, A. Matulaitis, J. Senkus, visuomenės veikėjas V. Enziulaitis, vaistininkas V. Bartlingas, burmistras J. Maurukas, šachmatų teoretikas K. Stalioraitis, muzikai K. Gurevičius ir J. Kamaitis, A. Šmulkštys, nepriklausomybės gynėjas Rimantas Juknevičius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kapinės Marijampolėje, prie Alyvų gatvės.[neveikianti nuoroda] Blogas.lt (tikrinta 2022-08-09).
- ↑ Marijampolės senosios kapinės XVIII-XIX a. Archyvuota kopija 2021-12-01 iš Wayback Machine projekto. Marvb.lt (tikrinta 2022-08-09).
- ↑ Šiandien legendinei „Amerikai pirtyje“ – 120 m.! 2019-08-20, Alkas.lt (tikrinta 2020-08-09).
- ↑ Marijampolės senosios kapinės. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2022-08-09).
- ↑ Marijampolės senosios kapinės. Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto. Marijampoletic.lt (tikrinta 2022-08-09).