Joana Griniuvienė
| Joana Griniuvienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1865 m. rugpjūčio 18 d. Šikšniai, Kybartų valsčius |
| Mirė | 1918 m. spalio 8 d. (53 metai) Kislovodskas, Stavropolio kraštas |
| Tėvas | Juozas Pavalkis |
| Motina | Joana Dovsinaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazys Grinius |
| Vaikai | Kazys Grinius, Gražina Griniūtė, Jurgis Grinius |
| Veikla | knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja |
Joana Dominika Griniuvienė-Pavalkytė (1865 m. rugpjūčio 18 d. Šikšniuose, Kybartų valsčius – 1918 m. spalio 8 d. Kislovodske, Rusija) – Lietuvos knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Kybartų valsčiaus Šikšnių dvare, kuriame jos tėvas Juozas Pavalkis dirbo administratoriumi. Motina Joana Dovsinaitė buvo Lukšių dvaro vaito duktė. Pavalkiai gyveno lenkų kultūros įtakoje, simpatizavo 1863 m. sukilimui, namuose kalbėjo lenkiškai, tačiau mokėjo ir lietuviškai.
Pasimokiusi rašto namuose, Marijampolėje lankė privačią P. Prakapavičienės mergaičių progimnaziją prie Marijonų vienuolyno. Ją baigusi pasirengė Marijampolės gimnazijos egzaminams pradžios mokyklos mokytojos laipsniui gauti. Bet mokytojos pažymėjimo jai nedavė, nes šeima valdžiai atrodė nepatikima – vyresnysis brolis Bronislovas už dalyvavimą studentų riaušėse buvo pašalintas iš Varšuvos universiteto. Be to ir ji pati 1897 m. į Vilnių nugabeno pirmąją socialdemokratinės literatūros siuntą. Pajutusi policijos dėmesį išvyko į Peterburgą, 1887–1889 m. dirbo Pypino bibliotekoje, vėliau – popierinių pinigų fabrike. Sugrįžusi į Marijampolę kurį laiką ten dirbo plentų inžinieriaus Žilinsko kanceliarijoje, vėliau atidarė skalbyklą.
1896 m. ištekėjo už gydytojo Kazio Griniaus. Su vyru apsigyvenusi Virbalyje tapo knygneše. Iš Kybartų į Eitkūnus per sieną ji nešdavo vyro rankraščius, atgal – draudžiamą lietuvišką spaudą. Rudenį Griniams persikėlus į Naumiestį, jos kelionės per sieną į Širvintą ir atgal buvo nuolatinės. Į Mažają Lietuvą ji nešdavo „Varpo“ korektūras, atgal – laikraščius „Varpas“ ir „Ūkininkas“.
Kai Stasį Matulaitį ištrėmė į Rusiją, jo prašymu Kazys ir Joana Griniai 1898 m. birželio mėnesį iš Naumiesčio persikėlė į Pilviškius. Knygnešys Juozas Rimša nustebo šventadienį užėjęs pas Grinius ir radęs ponią daktarienę mazgojant grindis. Po to jis ją vadino dėdiene. Šį J. Rimšos duotą vardą vėliau J. Griniuvienė pasirinko slapyvardžiu.
1899 m. rudenį pagimdė sūnų, kurį pakrikštijo Kaziu. (Kazys Grinius – Lietuvos kariuomenės pulkininkas, karo atašė Vokietijoje). Kai 1902 m. iš tremties grįžo S. Matulaitis, kartu su vyru apsigyvenusi Marijampolėje 1902 m. lapkričio 8 d. pagimdė dukrą Gražiną. 1902–1903 m. žiemą J. Griniuvienė daugiausia laiko praleido su dukra. Pavasarį, vėl įsitraukė į visuomeninę veiklą.
1904 m. Griniai gavo kvietimus į Keturakio spektaklio „Amerika pirtyje“ premjerą Kauno miesto teatre. Į spektaklį išvažiavo J. Griniuvienė. Tas vakaras paliko jai didžiulį įspūdį, kilo mintis spektaklį pastatyti ir Marijampolėje. Repeticijos prasidėjo 1905 m. sausio mėn, o gegužės 15 d. įvyko „Amerika pirtyje“ premjera Marijampolėje.
1904–1905 m. subūrė pirmąjį chorą, su kuriuo dalyvaudama bažnyčios mišiose pasiekė, kad mišios būtų laikomos lietuvių kalba. 1905 m. įsteigė organizaciją „Šviesa“ ir prie jos lietuvišką pradžios mokyklą.
Nuo 1897 m. būdama viena pirmųjų moterų – Lietuvos socialdemokratų partijos narių, ji buvo aktyvi 1905–1907 m. revoliucinių įvykių Užnemunėje dalyvė, LSDP Suvalkų krašto organizacijos vadovė. 1905 m. rengė Marijampolėje stovėjusio 111-ojo Dono pėstininkų pulko kareivių sukilimą, bet, paaiškėjus, kad pasipriešins husarų pulkininkas, sukilimas buvo atidėtas. 1906–1908 m. buvo aktyvi Kankinių kasos veikėja, organizavo revoliucijos veikėjų išvykimą į užsienį. 1907 m. ir 1908 m. kalinama Suvalkų Kalvarijos ir Marijampolės kalėjimuose.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Echo“, „Naujoji Gadynė“, „Ūkininkas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“ (slapyvardis Dėdienė).
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. su vyru pasitraukė į Rusiją, gyveno ir dirbo Kislovodske. Prasidėjus pilietiniam karui Kislovodskas ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Per Raudonosios armijos puolimą 1918 m. spalio 8 d. plėšikaujantys kareiviai nušovė Joaną Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, kuri netrukus po sužeidimo mirė. Kazys Grinius jas palaidojo Kislovodsko stačiatikių kapinėse. Vėliau greta jų buvo palaidotas ir miręs J. Griniuvienės brolis gyd. Bronius Pavalkis. Kapas neišlikęs.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Albinas Visockis. Griniuvienė Joana Domininka, Pavalkytė . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 180 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Joana Pavalkytė - Griniuvienė (G. Ilgunas) Archyvuota kopija 2008-06-12 iš Wayback Machine projekto.