Mapudungunų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mapudungunų kalba
Mapudungun, mapuchedungun
Kalbama: Čilė, Argentina
Kalbančiųjų skaičius: 440 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Izoliuotos kalbos
 Araukanų kalbos
  Mapudungunų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: -
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: arn
ISO 639-3: arn

Mapudungunų kalba, dar vadinama mapučių kalba, araukanų kalba – izoliuota indėnų kalba, vartojama mapučių, gyvenančių centrinėje Čilėje ir Argentinos Patagonijoje. Kalbos pavadinimas kilo iš žodžių mapu – „žemė“ ir dungun – „kalba“. Kalbančiųjų skaičius siekia apie 240 tūkst. žmonių, iš kurių 200 tūkst. gyvena Čilėje, kiti – Argentinoje. Kaip kasdienę kalbą ją naudoja 150 tūkst. gyventojų.

Kaikurie autoriai mapundungunų kalbą sieja su penutų kalbomis, vartojamomis Šiaurės Amerikos vakarų pakrantėje. Taip pat siejama ir su Andų, aravakų, majų kalbomis, tačiau jokių patvirtintų ryšių neįrodyta, todėl mapundungunų kalba laikoma izoliuota. Dėl Inkų imperijos įtakos į šią kalbą atėjo nemažai žodžių iš kečujų kalbos, o prasidėjus kolonizacijai – iš ispanų kalbos.

Kalba turi daug dialektų. Araukanijoje kalbama molučės arba ngulučės dialektu, Anduose gyvenanys mapučiai peuenčai vartoja peuenčų dialektą, į pietus nuo Tulteno upės gyvenantys veličai kalba veličų dialektu (kartais išskiriama kaip atskira kalba). Argentinos La Pampos provincijoje ir Kolorado upės baseine kalbama rankenčės dialektu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]