Mažoji korela

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Cacatua sanguinea
Mažoji korela (Cacatua sanguinea)
Mažoji korela (Cacatua sanguinea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
( Psittaciformes)
Šeima: Kakadu
( Cacatuidae)
Pošeimis: Baltosios kakadu
( Cacatuinae)
Gentis: Tikrosios kakadu
( Cacatua)
Pogentė: Korelos
( Licmetis)
Rūšis: Mažoji korela
( Cacatua sanguinea)
Binomas
Cacatua sanguinea
Gould, 1843
Mažosios korelos paplitimo arealas
Mažosios korelos paplitimo arealas

Mažoji korela (Cacatua sanguinea) – kakadu (Cacatuidae) šeimos papūga.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnas 35-40 cm, uodega 12 cm ilgio, svoris 430-580 g. Plunksnų danga balta. Kaktoje šviesiai raudona juostele. Vairuojamosios ir plasnojamosios plunksnos apatinėje pusėje su geltonu atspalviu. Galvos, kaklo ir kuodo plunksnos šviesiai rožinės, kai kurių papūgų tokios pat spalvos yra pilvo plunksnos. Aplink akis esanti sritis plika, pilkos spalvos. Kuodas nedidelis, ramybės būklėje vos matomas. Snapas šviesus, kaulo spalvos. Abiejų lyčių akies rainelė ruda. Letenos pilkos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Australijos šiaurės ir šiaurės vakarinėje dalyje ir Naujojoje Gvinėjoje.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apsigyvena laukuose, pelkėse, miškuose, pusdykumėse, sukultūrintuose landšaftuose, savanoje, priekrančių miškuose. Gyvena iki 100 m aukštyje virš jūros lygio. Gyvena nedidelėmis grupėmis. Triukšmingos ir bendruomeninės papūgos. Aktyviausios būna ankstų rytą ir vėlai dieną. Dažnai pastebimos su kitomis kakadu rūšimis, ypač prie vandens telkinių.

Maitinasi įvairiomis sėklomis ir grūdais, lesa augalų šaknis, įvairiais bestuburiais. Gyvenvietėse aptinkamos sąvarynuose. Maitinimosi metu susirenka dideliais pulkais.

Lizdą įsiruošia aukštų medžių (eukaplitų) uoksuose, 3-12 m aukštyje. Viename medyje gali būti keletas lizdų. Tą patį lizdą naudoja skirtingos poros keletą metų. Trūkstant medžių, lizdus įsiruošia uolų plyšiuose ir kitose neįprastose vietose. Per metus 1-2 vados. Dėtyje 3-4 kiaušiniai. Peri abu tėvai. Jaunikliai įsirita po 25-26 d., o dar po dviejų mėnesių palieka lizdą.

Laikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Namų sąlygomis laikomos retai. Nesugeba pamėgdžioti žmogaus kalbos. Gyvenimo trukmė – apie 50 metų.

Mažoji korela