Mūrininkų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mūrininkų piliakalnis

Piliakalnio briauna (pietų pusė)
Mūrininkų piliakalnis
Mūrininkų piliakalnis
Koordinatės
54°35′20″ š. pl. 25°33′07″ r. ilg. / 54.58889°š. pl. 25.55194°r. ilg. / 54.58889; 25.55194Koordinatės: 54°35′20″ š. pl. 25°33′07″ r. ilg. / 54.58889°š. pl. 25.55194°r. ilg. / 54.58889; 25.55194
Vieta Vilniaus rajonas
Seniūnija Rukainių seniūnija
Aukštis 6–9 m
Plotas 25 x 44
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia
Registro Nr. A1286KP /24186, 5682, 24187 /AR1472

Mūrininkų piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis ir senovinė gyvenvietė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 0,3 km į rytus nuo Mūrininkų kaimo. Žinomas ir Mūrinės ar Rūkainių vardais. Pasiekiamas plentu  A3  VilniusMinskas  prieš Svyruonėlę pasukus į dešinę pietryčių kryptimi keliuku, už 600 m – yra kairėje į šiaurę nuo jo. Kodas iki 2005 m.: A1286KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr.: AR1472, MC kodas: 24186, 5682, 24187.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Svyruonėlės kairiajame krante. Šlaitai statūs, 6–9 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 25 x 44 m dydžio, apjuosta 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimu. Pietinėje ir vakarinėje papėdėse iškastas 12 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už jo vakarinėje papėdėje supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Išliko įvažiuojamojo kelio liekanų. Piliakalnis apaugęs spygliuočiais, labai apardytas arimų, pietinis ir vakarinis šlaitai – duobių, jos 1997 m. užpiltos. Vakarų pusėje papėdė pelkėta.

Vakarinėje ir pietinėje pašlaitėse yra papėdės gyvenvietė (plotas 0,5 ha). Radiniai: grublėtosios ir lygiu paviršiumi keramikos dirbiniai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 200 m į vakarus nuo piliakalnio yra Mūrininkų pilkapiai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaMūrininkų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 604 psl.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 374-375.