Lygumų valsčius
56°01′š. pl. 23°40′r. ilg. / 56.01°š. pl. 23.66°r. ilg.
| Lygumų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Lygumai, Sereikiai (XIX a. – 1915) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1950) |
Lygumų valsčius (rus. Лигумская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Lygumai (carmečiu – Sereikiai).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pakruojo rajonui (5 apylinkės) ir Šiaulių rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5785 | 425 kiemai [2] | 4 seniūnijos | 55 | |
| 1923 m.[3] | 184 | 4782 | 987 | ||
| 1932 m. | 141 | 5082 | 6 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
173 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petras Mekys, 1932 m.[6]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Beinoraičiai | Beinoraičių seniūnija | Beinoraičių apylinkė |
| Joniškaičiai | Janiškaičių seniūnija | Joniškaičių apylinkė |
| Lygumai | Lygumų seniūnija | Lygumų apylinkė |
| Sereikiai | Sereikių seniūnija | Sereikių apylinkė |
| Sutkūnai | Sutkūnų seniūnija | Sutkūnų apylinkė |
| Vilūnaičiai | Vilūnaičių seniūnija | Vilūnaičių apylinkė |
| Iš viso: | 6 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4782 žmonės:[9]
- Lietuviai - 92,26% (4412);
- Žydai - 5,02% (240);
- Latviai - 1,8% (86);
- Lenkai - 0,31% (15);
- Vokiečiai - 0,19% (9);
- Rusai - 0,15% (7);
- Kiti - 0,63% (30).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1900 | Burniškiai | Jonas Nainys, veterinarijos gydytojas | 1984 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 696 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 707 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 131
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys