Louis Antoine de Saint-Just

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Lui Antuanas de Sen Žiustas
pranc. Louis Antoine de Saint-Just
Saint Just.jpg
Gimė: 1767 m. rugpjūčio 25 d.
Paryžiuje
Mirė: 1794 m. liepos 28 d. (26 metai)
Veikla: Didžiosios Prancūzų revoliucijos veikėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: Louis Antoine de Saint-JustVikiteka

Lui Antuanas de Sen Žiustas (pranc. Louis Antoine de Saint-Just; 1767 m. spalio 25 d. – 1794 m. liepos 28 d.) – Didžiosios Prancūzų revoliucijos veikėjas, pagrindinis karaliaus Liudviko XVI kaltintojas ir teroro ideologas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Decize miestelyje, dabartinio Njevro departamento pietuose, tuomet Burgundijoje kavalerijos karininko šeimoje. Mokėsi Suasono kolegijoje, 1788 m. baigė Reimso universitetą. 1789 m. išleido Prancūzijos monarchiją ir aristokratiją, jų papročius kritikuojančią satyrinę poemą „Organt“.

Prasidėjus Prancūzijoje revoliuciniams įvykiams, juose aktyviai nedalyvavo. Po pažinties su žurnalistu ir revoliucijos veikėju C. Desmoulins, grįžo į tėvų namus jau palaikydamas revoliucines idėjas. 1790 m. pirmųjų revoliucijos metinių pažymėjimo metu susipažino su M. Robespjeru. Netrukus tapo nacionalinės gvardijos būrio vadu, įsitraukė į politinę veiklą. 1792 m. tapo jauniausiu Konvento deputatu, išrinktu nuo Enos departamento. Buvo vienas aktyviausių montanjarų, labai geras oratorius. 1792 m. lapkričio 13 d. Konvente pasakė kalbą, kuri jį išgarsino. Kalboje Sen Žiustas apkaltino Liudviką XVI, įvardijo jį prancūzų priešu, su kuriuo būtina kuo skubiau susidoroti. 1793 m. sausio 15 d. balsavo už mirties bausmę karaliui Liudvikui XVI. Prisidėjo prie 1793 m. Prancūzijos Konstitucijos rengimo. Prieš pat išvejant žirondistus iš Konvento, 1793 m. gegužę, tapo Visuomenės gelbėjimo komiteto nariu. Tapo artimu M. Robespjero bendražygiu. Nuo 1794 m. vasario 19 d. iki gegužės 5 d. buvo Konvento pirmininku. Remiantis jo pasiūlymu, Konventas priėmė Ventôse dekretą, kuriuo revoliucijos priešų žemės turėjo būti konfiskuojamos ir perduodamos revoliucijos rėmėjams. Dekretas buvo įgyvendintas tik keletą mėnesių. Rėmė Jakobinų vykdytą teroro politiką ir susidorojimą su Dž. Dantono rėmėjais. Pasisakė už baudimą mirties bausme visų, kurie entuziastingai nerėmė revoliucijos. 1794 m. birželį prisidėjo prie Prancūzijos kariuomenės pergalių Belgijoje. 1794 m. liepą, nuvertus M. Robespjerą, buvo suimtas ir giljotinuotas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. de Saint-Just Louis Anoine (Lui Antuanas de Sen Žiustas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 635 psl.