Likvidumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Likvidumas – ekonominis terminas, įvardijantis galimybę greitai ir lengvai pakeisti aktyvus į grynuosius pinigus su labai mažu vertės praradimu arba iš viso be vertės praradimo.

Likvidumas priklauso nuo rinkos ir aktyvų rūšies. Mažiausiai likvidūs yra nefinansiniai aktyvai (pvz., nekilnojamasis turtas, automobiliai, mechanizmai), o labiausiai – finansiniai (vekseliai, obligacijos, akcijos). Stabiliose ekonomikose aktyvai dažniausiai parduodami už pinigus, nestabiliuose ekonomikose ar esant didelei nacionalių pinigų infliacijai aktyvai dažniau keičiami į prekes ar kitų valstybių pinigus. Tarptautinėse rinkose skirtingai vertinami įvairių valstybių pinigai, jų likvidumas proporcingai priklauso nuo pirkimo ir pardavimo maržos.

Nors finansiniai aktyvai ir pasižymi didesniu likvidumu, tačiau jų likvidumas taip pat nevienodas. Pavyzdžiui, jei akcijos kotiruojamos biržoje, ir jei apyvarta jomis yra aukšta, tuomet tokių vertybinių popierių likvidumas bus kur kas didesnis nei biržoje nekotiruojamų (privačių) akcijų. Taip yra su kitais finansiniais aktyvais - obligacijos prekiaujamos biržoje pasižymės kur kas aukštesniu likvidumu, nei neprekiaujamos biržoje obligacijos.

Mažesnis aktyvų likvidumas reiškia didesnę investicijų riziką (nekreipiant dėmesio į kitus faktorius). Vertybinių popierių likvidumą dažniausiai galima įvertinti atsižvelgiant į vertybinių popierių prekybos apimtis biržoje bei įprastinį kainų skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos.

Balanso aktyvų skiltyje rodomas visas turtas, kurį galima parduoti ar paversti pinigais, taip pat ir turimi pinigai.

Finansinis likvidumas – įmonės savybė, rodanti jos galimybes įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonės finansinis likvidumas matuojamas apskaičiuojant tokius finansinius rodiklius kaip einamasis likvidumo rodiklis, skubaus padengimo rodiklis ar pinigų padengimo rodiklis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]