Nekilnojamasis turtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nekilnojamasis turtas – žemė, žemės dalis, įskaitant orą virš jos ir žemę po ja, ir statiniai, esantys ant jos.

Nekilnojamajam turtui taip pat priskiriami objektai, nesantys tiesiogiai ant žemės ir neturintys žemės nuosavybės – pavyzdžiui, butai. Namas, stovintis ant žemės, priklausančios trečiajai šaliai, taip pat laikomas nekilnojamuoju turtu.

Pagal funkcinę paskirtį nekilnojamasis turtas gali būti išskiriamas į dvi stambias kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį.

Apibrėžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose. Prie NT taip pat priskiriami lėktuvai, jūriniai ir vidaus plaukiojimo laivai bei kosminiai laivai. Prie nekilnojamų daiktų gali būti priskiriami ir kiti nuosavybės objektai, kurių pagrindinis požymis yra privalomas valstybinis nuosavybės teisių registravimas nepriklausomai nuo to, kokios jos yra[1].

Nekilnojamojo turto rinka[taisyti | redaguoti kodą]

Nekilnojamojo turto rinka - tai tam tikras mechanizmų rinkinys, pagal kuriuos yra perduodamos nuosavybės teisės ir su tuo susiję interesai, nustatomos kainos ir skirstomi skirtingi žemės naudojimo variantai.

Nekilnojamojo turto vystymas[taisyti | redaguoti kodą]

Nekilnojamojo turto vystymas apima kelis pagrindinius etapus – žemės sklypo įsigijimą, žemės sklypo detalųjį planavimą, statybos procesą bei jo oficialų užbaigimą pripažįstant statinį tinkamu naudoti.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [Doc. G. Ambrasas, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, dalyko "NT valdymas" teorinė medžiaga]