Balansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
1906 m. Wachovia National Bank balansas

Balansas – (lotyniškai bis 'dukart' + lanx 'svarstyklių lėkštė') apskaitinis dokumentas, naudojamas įmonės ar įstaigos turimam turtui ir jo priklausomybei parodyti.

Balanso sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo viena pusė kairėje vadinama aktyvu (lot. actyvus 'veiklus'), dešinė – pasyvu (lot. passive 'neveiklus').

Balanso aktyve nurodoma įmonės ar įstaigos valdomo turto vertė: materialus ar nematerialus turtas, suteiktos skolon prekės, skolos (debitoriai). Balanso pasyve nurodoma pagal vertę kam tas turtas priklauso: akcininkai, pinigų, paslaugų skolininkai (kreditoriai). Visada įmonės ar įstaigos turtas kažkam priklauso, todėl aktyve ir pasyve rodomas turtas turi sutapti. Taip pat dar yra užbalansinė balanso dalis. Jame nurodomas išsinuomotas turtas ar paimtos prekės ar lėšos, kurios nepriklauso įmonei ar įstaigai ir jos su juo nieko negali daryti.

Supaprastintas balanso pavyzdys

Aktyvas Pasyvas
Straipsnis Vertė Straipsnis Vertė
Pastatai Suma Akcininkai Suma
Prekės Suma Pelnas Suma
Piniginės lėšos kasoje ir sąskaitoje Suma Skolininkai suteikę prekės, paslaugos, piniginės lėšas Suma
Skolon suteiktos prekės, paslaugos Suma    
Kitų įmonių akcijos, kiti vertybiniai popieriai Suma    
Iš viso Tokia pati suma kaip ir pasyve Iš viso Tokia pati suma kaip ir aktyve

Balanso panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balansas tik iš dalies parodo įmonės ar įstaigos finansinį stovį ir turimą turtą. Ypač straipsniai suteiktos skolon prekės ar paslaugos, turimi vertybiniai popieriai, skolos gali būti beviltiškos, vertybiniai popieriai tik brangiai įvertinti. Taip pat ir pastatai gali būti įsigyti akivaizdžiai padidinta ar sumažinta verte. Vienas iš balanso svarbiausių straipsnių yra pelnas. Balanso straipsnyje nurodyto pelno suma nereiškia, kad visą jį galima paimti pinigais. Be to, visas įmonės turtas gali būti beviltiškai praskolintas ir rodomas debitoriuose. Tai reiškia, kad balansas daugiau reikalingas sutikrinti apskaitos aritmetiką.

Ką nors spręsti iš balanso galima tik pasitikint pateikta atskaitomybe.

Norint nustatyti įmonės vertę, reikia tiesiog pažiūrėti pasyve, kiek turto priklauso akcininkams paskirsčius pelną. Norint nustatyti įstaigos vertę, reikia pažiūrėti pasyve kiek turto priklauso valstybei. Finansinėje atskaitomybėje šis turtas bus įrašytas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas rodomas atskirai pasyvinėje balanso pusėje.

Balanso sudarymo reglamentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant palengvinti įmonių ir įstaigų kontrolę, įprastai valstybės patvirtina balanso formas. Taip pat valstybės dažniausiai prie balanso reikalauja pateikti kitus atskaitomybės dokumentus, tokius kaip paaiškinamasis raštas, pelno ar nuostolio ataskaita, kokius nors turto dalių apyvartinius žiniaraščius.