Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga LSLS, Lietuvos socialistų liaudininkų partija, LSLP, socialistai liaudininkai – lietuvių liaudininkų politinės srovės organizacija, veikusi 1917 m. kovo – 1918 m. gegužės mėn. Rusijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurta 1917 m. kovo 26 d. Petrapilyje eserų (socialistų revoliucionierių) ir trudovikų (darbiečių) frakcijų atstovų Valstybės Dūmoje M. Januškevičiaus, P. Balio iniciatyva. 1917 m. balandžio 5 d. konferencijoje Lietuvos demokratų partijos 1914 m. programos pagrindu buvo priimta revoliucinė programa. Partijos spaudos organu tapo „Jaunoji Lietuva“. 1917 m. gegužės mėn. konferencijoje Petrograde kairioji partijos srovė pasiekė, kad į programą būtų įtraukta socializmo doktrinos elementų: kritikuojamas kapitalizmas, partijos tikslu paskelbtas socializmas, įgyvendinamas visuomenės švietimu, aktyvinimu, neatsisakoma ir ginkluotos kovos. Konfiskuojamos stambiosios gamybos priemonės, dvarininkų žemė, žemė nacionalizuojama ir nuomojama. Artimiausias sąjungos tikslas – sušaukti etnografinės Lietuvos steigiamąjį susirinkimą, paskelbti demokratinę respubliką ir ją sujungti federacijos ryšiais su kita demokratine valstybe.

Žymiausi veikėjai – Vaclovas Bielskis, Felicija Bortkevičienė, Andrius Bulota, Albinas Rimka, Mykolas Sleževičius, Antanas Sugintas, Žemaitė. 1917 m. gegužės 27 – birželio 3 d. Rusijos lietuvių seime LSLP turėjo 90 atstovų iš 320. Seime rėmė Lietuvos autonomijos demokratinės Rusijos sudėtyje idėją.

1917 m. rugsėjo 27 – spalio 3 d. II konferencijoje įvyko skilimas. Dešinieji veikėjai buvo pašalinti ir įkūrė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją. Po bolševikų perversmo dalis socialistų liaudininkų perėjo į bolševikų pusę, kiti pasmerkė revoliuciją ir, grįžę į Lietuvą, įsijungė į Lietuvos socialdemokratų partijos, arba į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veiklą, vėliau – į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą. O treti 1918 m. gegužės mėn. Maskvoje įkūrė Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų partiją, kuri tęsė veiklą ir Lietuvoje pogrindžio sąlygomis.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 324 psl.