Lietaus kanalizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietaus kanalizacijos vamzdis

Lietaus kanalizacija – aplinkos priežiūros metodas, kritulių (lietaus ir sniego tirpsmo) vanduo nuo stogų ir žemės paviršiaus nukreipimas į iš anksto parengtus kanalus ir vamzdynus, kuriais kritulių vanduo nuteka į valymo įrenginius ir/ar vandens telkinius. Taip pat lietaus kanalizacija vadina ir inžinerinę sistemą (vamzdynai, siurblinės ir pan.) kritulių vandeniui surinkti ir nutekinti.

Lietaus kanalizacijos nuotakynas yra paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis

Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią, priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių, gali sudaryti:

  • paviršinių nuotekų nuotakynas,
  • valymo įrenginiai,
  • nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai,
  • nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai,
  • srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės),
  • nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės.[1]

Lietaus nuotekų surinkimo sistemos yra skirtos nuvesti lietaus vandenį nuo pastatų stogų bei nuo grįstų, negrįstų bei asfaltuotų paviršių, tokiu kaip brukas, asfalto danga ir pan.

Miesto teritorijoje lietus surenkamas nuo gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų stogų, kelių ir gatvių, šaligatvių bei pėsčiųjų takų. Surenkamo vandens srautas gali būti nuvedamas drenažu, požeminiais vamzdžiais ar paviršiniais latakais. Priešingai nei nuotekos, lietaus vanduo dažniausiai nevalomas prieš išleidžiant į paviršinius vandens telkinius.

Netvarkomos paviršinės nuotekos gali sukelti tokias problemas, kaip erozija, šlaitų išplovimas ar tankiai apgyvendintų teritorijų užliejimas. Taip pat lietaus vanduo neša daug nuosėdų, šiukšlių bei cheminių teršalų, tokių kaip naftos produktai. Kita vertus, tinkamai panaudojus lietaus vandenį galime patenkinti ir buitinius poreikius, lietaus vanduo nuo pastatų stogų gali būti panaudojamas laistymui.[2]

Lietuvoje šiuo metu yra atskirtoji, tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose yra išlikusi mišrioji paviršinių nuotekų surinkimo sistema.

Mišrioji lietaus nuotekų surinkimo sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai bendra paviršinių, buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema, į kurią patenkančios paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 90 procentų vidutinio metinio nuotekų kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos, atitinkančios tinkamumo išleisti į aplinką reikalavimus, nelaikomos mišriųjų nuotekų.

Mišrioji lietaus nuotekų šalinimo sistema – nuotakynas, kurį sudaro viena nuotakų sistema buitinėms ir gamybinėms nuotekoms kartu su lietaus nuotekomis tekinti. Nuotakai būna didelio skersmens, jiems reikia didelių investicijų. Patogu tai, kad lietaus, buitinėms ir gamybinėms nuotekoms projektuojamas vienas nuotakynas, todėl naudojamas tik vienas tinklas. Norint sumažinti tinklo skersmenis įrengiamos nuopylos. Lyjant per jas dalis nuotekų mišinio išleidžiama į atvirus vandens telkinius be valymo.

Trūkumai:

  • Dalis nevalytų nuotekų mišinio patenka į atvirus vandens telkinius.
  • Sausu laikotarpiu vamzdžių skersmenys yra per dideli, todėl susidaro blogos hidraulinės nuotekų šalinimo sąlygos.
  • Reikia persiurbti didelį nuotekų kiekį, kurį laiką įrenginiai stovi be darbo. Didėja eksploatacinės išlaidos.
  • Lyjant į buitinių nuotekų valymo įrenginius atiteka dideli nuotekų kiekiai, todėl reikia statyti išlyginamuosius rezervuarus.

Privalumai:

  • Eksploatuojamas vienas tinklas buitinėms, gamybinėms ir lietaus nuotekoms.
  • Mažesnės statybų sąnaudos lyginant su atskirtųjų ir pusatskirių lietaus nuotekų šalinimo sistemų statybų sąnaudomis.

Atskiroji lietaus nuotekų surinkimo sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskirtoji lietaus nuotekų surinkimo sistema – nuotakynas, kurį sudaro nepriklausoma nuotakų sistema atskirai lietaus nuotekoms, kitas nuotakynas yra buitinėms (gamybinėms) nuotekoms tekinti. Lietaus nuotekos nevalytos išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius, o buitinės nuotekos šalinamos per nuotekų valymo įrenginius.

Trūkumai:

  • Didesnės tinklų statybos išlaidos nei mišrioje surinkimo sistemoje, nes reikia statyti du atskirus tinklus.
  • Nevalytos lietaus nuotekos su teršalais išleidžiamos į atvirus vandens telkinius.

Privalumai:

  • Nuotekų valyklose valomas mažesnis nuotekų kiekis – tik buitinės ir gamybinės.

Pusatskirė lietaus nuotekų surinkimo sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pusatskirė lietaus nuotekų surinkimo sistema – nuotakynas, kurį sudaro atskira nuotakų sistema lietaus nuotekoms, vėliau sujungiama į bendrą mišrųjį kolektorių. Viena nuotakų sistema šalinama ūkio nuotekos, kita – lietaus nuotekos, o bendru mišriuoju kolektoriumi į valymo įrenginius teka visos ūkio (buitinės ir pramoninės) nuotekos ir labiausiai teršta nuotekų dalis. Lietaus ir ūkio nuotekų tinklų sankirtos vietose įrengiamos atskyrimo kameros, kuriose reguliuojama, kuri nuotekų dalis patenka į atvirus vandens telkinius be valymo, o kuri kartu su buitinėmis nuotekomis nuteka į valymo įrenginius. Bendras kolektorius įrengiamas žemiausioje baseino vietoje netoli upių.[3]

Trūkumai:

  • Netolygus biologinio valymo įrenginių darbas.
  • Blogos pagrindinio kolektoriaus hidraulinės savybės sausu metų laiku ir dideli persiurbiami nuotekų kiekiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193.
  2. https://www.dlsweb.rmit.edu.au/toolbox/plumbing/toolbox12_01/units/cpcpdr4002a_stormwater/00_groundwork/page_000.htm Archyvuota kopija 2022-08-07 iš Wayback Machine projekto.
  3. Mindaugas Rimeika. Nuotakyno projektavimas. Metodikos nurodymai. 2006 m., Technika.