Lielaucės pilis
| Lielaucės pilis | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Latvija Žiemgala Lielaucės valsčius |
| Rūmų stilius | klasicizmas |
Lielaucės dvaras, Lielaucės pilis (latv. Lielauces muiža, Lielauces pils) – dvaras pietvakarių Latvijoje, Žiemgaloje, Aucės savivaldybėje, Lielaucės valsčius, į šiaurės rytus nuo Aucės, Lielaucėje. Valstybinis architektūros paminklas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lielaucės dvaras žinomas nuo XVII a., priklausė hercogui Frydrichui, vėliau tapo Peterburge gyvenusio grafo Paleno vasaros rezidencija. Parkas sodintas XVIII a., jo dalis – miško parkas. Pilis su priklausiniais ant Lielaucės ežero kranto pastatyta XIX a. pradžioje velyvojo klasicizmo stiliuje. Ūkiniai pastatai iškilo toliau nuo rūmų, kitame parko gale. Po 1900 m. gaisro pilies interjeras atnaujintas 1901 m., dekoratyviniai apdailai panaudoti ampyro stiliaus elementai, kuriais ir dabar galima pasigrožėti salėse. Pilį supa 58 ha ploto laisvo planavimo parkas, pasodintas grafo Medemo laikais. 1922 m. dvaras nusavintas ir perduotas Latvijos universiteto Žemės ūkio fakultetui. Vienoje pilies dalyje iki 2009 m. veikė Lielaucės pagrindinė mokykla. Į šiaurę nuo pilies – Lielaucės ežeras.[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lielaucės dvaras. Latvijos pilys Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lielauces pils. Vietos
56°31′25″š. pl. 22°53′42″r. ilg. / 56.52361°š. pl. 22.89499°r. ilg.