Leiba Lipšicas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leiba Lipšicas
Leibos Lipšico kapas Šiaulių Donelaičio kapinėse
Gimė 1925 m. liepos 14 d.
Rygoje
Mirė 2002 m. liepos 9 d. (76 metai)
Šiauliuose
Tėvai Morduchas Lipšicas
Estera Rabinavičiūtė
Veikla Lietuvos kraštotyrininkas, žydų bendruomenės veikėjas
Organizacijos Šiaulių Aušros muziejus
Pareigos konsultantas
Vikiteka Leiba Lipšicas

Leiba Lipšicas (1925 m. liepos 14 d. Rygoje – 2002 m. liepos 9 d. Šiauliuose) – Lietuvos kraštotyrininkas, žydų bendruomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Morduchas Lipšicas – Frenkelio avalynės fabriko vyriausiasis buhalteris ir gamybos vedėjas, motina Estera Rabinavičiūtė – mokytoja, privačios žydų progimnazijos direktorė. Baigė žydų mokyklos Nr. 8 šešias klases ir Šiaulių berniukų gimnaziją. Karo metais kalėjo Šiaulių gete, Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklose. Iš koncentracijos stovyklos išėjo sunkiai sergantis, sutrikusia nervų sistema. Pradėjęs sveikti įgijo mechaniko specialybę, 19611992 m. Šiaulių ir Panevėžio geležinkelio ruožų vyriausiasis mechanikas, ėjo kitas pareigas.[1]

Rinko medžiagą apie žydų gyvenimą tarpukario ir karo metais. Šiaulių žydų kultūros centro vienas iš steigėjų, šio centro metraštininkas. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, atsikūrusios 1988 m. istorijos žinovas, Šiaulių Aušros muziejaus konsultantas žydų istorijos ir holokausto klausimais.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]