Lebedos valsčius
53°44′š. pl. 25°01′r. ilg. / 53.73°š. pl. 25.02°r. ilg.
| Lebedos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Didžioji Lebeda, Skribonys (po I pasaulinio karo) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Lydos apskritis (1919–1929) Ščiutino apskritis (1929–1939) |
Lebedos valsčius (rus. Лебіодская волость, lenk. gmina Lebioda) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Didžioji Lebeda, vėliau – Skribonys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1927 m. balandžio 1 d. prijungtas Žaludko valsčiaus kaimas Kozińce.[2] 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Tarnavos valsčiaus.[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2387 | 306 kiemai [4] | 25 | ||
| 1874 m. | 2396 | 306 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 25 | |
| 1880 m. | 3255 | 288 kiemai [6] | 3 seniūnijos | 25 | |
| 1885 m. | 3931 | 312 kiemų [7] | 3 seniūnijos | 25 | |
| 1890 m. | 4186 | 312 kiemų [8] | 3 seniūnijos | 25 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[13] |
|---|---|---|
| Aldava | Голдовское | Hołdowe |
| Lebeda | Лебедское | Lebioda |
| Skribonys | Скрибовское | Skrzybowce |
| Iš viso: | 3 seniūnijos | 3 seniūnijos |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[14]
- Aldava (Голдаў), k., plv.
- Alempinava (Алемпінава), k.
- Alenkaučiai (Аленкаўцы), k.
- Bebrai (Бабры), k., plv.
- Bešankos (Бешанкі), k.
- Carkaucai (Царкоўцы), k.
- Didkaimis (Вялікае Сяло), k.
- Didžioji Lebeda (Лебяда Вялікая), k.
- Dmitravičiai (Дзмітраўцы), k.
- Gardzijavičiai (Гардзіеўцы), k.
- Gastilavičiai (Гасцілаўцы), k.
- Gubeikiai (Губейкі), k.
- Ignatkaucai (Ігнаткоўцы), k.
- Klimavičai (Клімавічы), k.
- Liasnikai (Ляснікі), k.
- Macėsai (Мацёсы), vs.
- Malyšai (Малышы), k.
- Mažoji Lebeda (Лебяда Вялікая), dv.
- Mažoji Mažeikava (Мажэйкаў Малы), plv.
- Palutai (Палуты), k.
- Piaskai (Пяскі), k.
- Raubai (Роўбы), vs.
- Semaškai (Сямашкі), k.
- Skribonys (Скрыбаўцы), k.
- Stankevičiai (Станкевічы), vs.
- Špilkos (Шпількі), k.
- Zenevičiai (Зенеўцы), k.
- Zinavičiai (Зіновічы), k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1927 nr 19 poz. 145
- ↑ Dz.U. 1929 nr. 22 poz. 225
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 514–515 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 527 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 145–146 psl.
- ↑ Lebioda (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 111 psl. (lenk.)
- ↑ Лебядская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).