Le Monde diplomatique
| Le Monde diplomatique | |
 | |
| Kalba | prancūzų, dar 26 kitomis kalbomis |
|---|---|
| Tipas | Mėnraštis |
| Formatas | Berliner |
| Savininkas | Groupe Le Monde |
| Leidėjas | Maurice Lemoine |
| Redaktorius | Serge Halimi |
| Įsteigta | 1954 m. |
| Būstinė | Paryžius, Prancūzija |
| Tiražas | 121 499 (2011 m., prancūziškas leidimas)[1] |
| Svetainė | monde-diplomatique.fr |
„Le Monde diplomatique“ – prancūzų mėnraštis, kuriame pateikiamos analizės ir nuomonės politikos, kultūros ir įvykių aktualijų temomis. Politiniu atžvilgiu laikraštis laikosi kairiųjų pakraipos pažiūrų.
Laikraštis priklauso leidėjui „Le Monde diplomatique SA“, kurio didesniąją akcijų paketo dalį valdo „Le Monde“ grupė. Nepaisant to, redakciškai laikraštis yra visiškai nepriklausomas. 2015 m. liepos mėn. duomenimis, pasauliniu mastu platinamas 37 leidimais 20-čia kalbų (iš kurių – 32 spausdintiniai leidimai ir 5 skaitmeniniai leidimai).[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954–1989[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laikraštį 1954 m. įsteigė Hubert Beuve-Méry, „Le Monde“ laikraščio steigėjas ir direktorius. Pirmasis leidimas išėjo 5000 egzempliorių tiražu, laikraštį sudarė aštuoni puslapiai, kuriuose buvo rašoma užsienio politikos ir geopolitikos temomis. Laikraščio pirmasis vyriausiasis redaktorius François Honti šį pavertė mokslinio pobūdžio informaciniu žurnalu. F. Honti aktyviai sekė po 1955 m. Bandungo konferencijos pasireiškusio Neprisijungimo judėjimo gimimą bei „Trečiojo pasaulio“ įvykius.
1973 m. sausio mėn. vyr. redaktoriumi tapo Claude Julien. Jam einant šias pareigas laikraščio tiražas šoktelėjo iki 50 000 egz., o prie Micheline Paulet vadovaujamos redakcijos – 120 000.[3] Neatsisakiusi „Trečiojo pasaulizmo“ pozicijos, redakcija taip pat pradėjo dėmesį telkti į pasaulio ekonomikos, tame tarpe valiutų, problemas, geopolitiškai strateginius santykius, konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Šaltojo ir Folklando karų neoliberalias ideologijas ir politiką ir t. t.
1989–dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. lapkritį ir 1990–1991 m. Persijos įlankos karo laikraštis pasuko kritikos Amerikai keliu, pavadindamas tai „Amerikos kryžiaus žygiu“.[3] 1991 m. sausio mėn. laikraščio redakcijos direktoriumi paskirtas Ignacio Ramonet. „Le Monde diplomatique“ buvo rašoma analitinėmis Šaltojo karo padarinių temomis, ypatingą dėmesį teikiant „etniniams“ valymams, kaip antai karams Jugoslavijoje, Ruandos genocidui, kariniams konfliktams Kaukazo regione, bei tuo metu dar naujoms informacinėms technologijoms.
1995 m. sausį I. Ramonet parašius garsųjį vedamąjį straipsnį apie neoliberalios ideologijos viršenybę,[4] laikraštis palaikė lapkričio–gruodžio mėnesiais Prancūzijoje trukusį visuotinį streiką prieš ministro pirmininko Alain Juppé (RPR) planą sumažinti pensijas.
Meat Atlas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Le Monde diplomatique“ yra vienas brošiūrų serijos „Meat Atlas“, kuriose skelbiamos metinės mėsos gamybos ir suvartojimo ataskaitos, leidėjas.[5]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ OJD data Archyvuota kopija 2013-09-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ « Éditions internationales ». monde-diplomatique.fr. Nuoroda tikrinta 2018-08-15.
- ↑ 3,0 3,1 Le Monde diplomatique depuis 1954…, Les Amis du Monde diplomatique, 2006-09-26.
- ↑ Ramonet, Ignacio. La pensée unique, 1995 m. sausis. Le Monde diplomatique.
- ↑ Heinrich Böll Foundation, Meat Altas, download Meat Atlas Archyvuota kopija 2016-07-29 iš Wayback Machine projekto. as pdf