Labūnavos dvaras
55°10′41″š. pl. 23°53′01″r. ilg. / 55.177965°š. pl. 23.883631°r. ilg.
Labūnavos dvaras – dvaras, buvęs Labūnavoje, dab. Pelėdnagių seniūnijoje, Kėdainių rajone. Iš buvusios dvaro sodybos išlikę du mūriniai, stilistinės architektūros bokštai.[a]
Labūnavos dvarvietėje geriau žinomas ir matomas neogotikinis, raudonų keraminių plytų mūro, su dvišlaičiu stogu bokštas,[2] stūksantis netoli plento 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai . Jis pažymėtas informacine lenta, šalia pastatytas stiebas su Lietuvos vėliava. Apie 350 m į šiaurės rytus nuo pastarojo, į parko su tvenkiniu pusę, nuokalnėje yra antrasis bokštas.[3] Jis neorenesansinis, kvadratinio plano, trijų aukštų. Iš kelio pasiekiamas pravaživus daugiabučio namo ir ūkinių pastatų kiemą, toliau – akmenimis sutvirtintu keliuku pietvakariniu parko pakraščiu. 2020 m. duomenimis, antrasis bokštas buvo nesutvarkytas (užsitęsusio remonto stadijoje), nepritaikytas lankymui.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žinomas nuo XVI amžiaus. XVIII a. Labūnavos dvarui priklausė 7 palivarkai – 200 valakų dirbamosios žemės, 100 valakų pievų bei miško.[1][b] Pagal kai kai kuriuos šaltinius (1739 m. Trakų miesto knyga), XVIII a. pirmoje pusėje dvarą valdė Steponas Pliskauskas (Stefan Pliszkowski).
XVIII – XIX a. priklausė dvarininkams Zabieloms. XIX a. viduryje sodyboje stovėjo senas medinis rūmų pastatas, apleistas parkas su vandens telkiniais. XIX a. pabaigoje grafai Karolis Zabiela (1868-1931) ir jo tėvas Henrikas Zabiela ėmėsi Labūnavos dvaro sodybos atnaujinimo. 1880 m. architektas Karolis Kozlovskis (Karol Kozłowski) parengė neorenesanso stiliaus rūmų projektą. 1890 m. pagal jį buvo pastatyti puošnūs rūmai. Tais pačiais metais, tikėtina, pagal to paties L. Kozlovskio projektą iškilo trys istoristiniai bokštai (neogotikinis, vadinamosios anglų gotikos ir neorenesansinis). Dvaro sodybą su parku ir sodu juosė mūrinė tvora, kuri sujungė ir tris bokštus. Į rūmus vedė neogotikiniai vartai. Per abu pasaulinius karus buvo sunaikinti rūmai, tvora su vartais ir anglų gotikos stiliaus bokštas. Iki šių laikų išliko 2 bokštai – neogotikinis ir neorenesansinis.[3]
Dvaro bokštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo seniausių laikų Labūnavos dvaro teritorijoje buvo išlikę bokštai su storomis 1 m storio ir 6 m aukščio mūro sienomis. Jų viduje buvo trijų aukštų patalpos. Labūnavos dvaro bokšte po karo gyveno dvi šeimos, pas kurias 1946 m. gruodžio 24 d. iš miško švęsti Kūčių ir Šv. Kalėdų grįžo Lietuvos laisvės gynėjai. Bokštą apsupus rusų kareiviams, įvyko susišaudymas. Po 5 valandų partizanų pasipriešinimas buvo palaužtas, nes pastariesiems baigėsi šoviniai.[4] Bokštas restauruotas.
Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Labūnava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ „Objekto Nr. 2607 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „Objekto Nr. 39901 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „1946 METŲ KALĖDOS LABŪNAVOS DVARO BOKŠTE“. partizanai.org. Suarchyvuota iš originalo 2016-12-23. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.