Lėverkuzenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lėverkuzenas
vok. Leverkusen
      
Leverkuzeno bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Šiaurės Reinas-Vestfalija Šiaurės Reinas-Vestfalija
Gyventojų (2009) 160 593
Plotas 78,85 km²
Tankumas (2009) 2 037 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Lėverkuzenas
Kirčiavimas Lė́verkuzenas

Lėverkuzenasmiestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, į šiaurę nuo Kelno.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėverkuzenas priklauso Reino–Rūro aglomeracijai, įsikūręs prie Reino dešiniajame krante, prie Reino ir Vupero upių santakos. Upių uostas; jachtų uostas. Per Lėverkuzeną eina geležinkelis Kelnas–Dortmundas, prie jo susikerta automobilių magistralės Kelnas–Dortmundas ir Kelnas–Oberhauzenas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėverkuzenas susikūrė 1930 m. sujungus Vysdorfo miestą ir Šlebušo, Reindorfo, Šteinbuchelio gyvenvietes; 1975 m. prijungtas Opladeno miestas ir kitos gyvenvietės.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rokokinė Šv. Adelgundos bažnyčia, pastatyta XVIII a.
  • Kristaus Karaliaus bažnyčia, pastatyta 1928 m., architektas D. Bomas.
  • Šv. Elžbietos bažnyčia, pastatyta 1957 m., architektas E. Štefannas.
  • Barokiniai Morsbroicho rūmai, pastatyti 1773 m., architektas I. F. von Rolis, 1887 m. pristatyti fiygeliai, architektas H. O. Pflaume; dab. meno muziejus.
  • Romerių vila, pastatyta 1905 m., architektas P. Linderis.
  • Daugiafunkcis „BayArena“ stadionas, pastatytas 1923 m., rekonstruotas ir plėstas 1986 m., 1997 m.
  • Kultūros centras, pastatytas 1962 m., architektas A. H. H. Aalto.
  • Bendrovės Bayer AG komunikacijų centras, pastatytas 1991 m., architektai E. Šneideris, G. Penkeris.
  • Administracinis pastatas, pastatytas 2002 m., architektas H. Janas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėverkuzenas – chemijos pramonės centras (vaistų, dažų, dirbtinio pluošto, sieros rūgšties, augalų apsaugos priemonių, fotochemijos prekių gamyba; BayerAG, Agfa–Gevaert AG įmonės). Moderniųjų technologijų, tekstilės, metalo apdirbimo pramonė, mašinų, automobilių dalių gamyba.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra Meno (Morsbroicho rūmuose), fotografijos istorijos, pramonės muziejai. Chemijos mokslinė biblioteka. Teatras. Vyksta kasmetinis džiazo festivalis. Japonų botanikos sodas. Sporto ir poilsio centras. [1]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lėverkuzenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 51 psl.