Kybartų tunelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kybartų tunelis – Kybartuose esantys senoviški rūsiai po geležinkelio stotimi. Jie buvo atrasti 2002 m., kai vienos įmonės darbininkai remontavo muitinės sandėlio pastatą. Požemiuose buvo daug vandens, kuris buvo išsiurbtas, iki šiol stovi tušti ir nenaudojami.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teigiama, kad rūsiai buvo pastatyti 1870 m. Skelbiama, kad Kybartų geležinkelio stoties komplekso požemiai – geriausiai išsilaikę vieno iš pirmųjų XIX amžiaus geležinkelio stoties dalių ir apskritai didžiausi Lietuvoje rūsiai.[1] Pastatas, po kuriuo yra 106 m ilgio požemiai, priklauso Muitinės departamentui. Į požemius patekti galima tik susitarus, jie nėra atviri visuomenei. Požemių gale yra statybinėmis atliekomis užversta anga, o kas už jos yra nėra žinoma, nes jokie tyrinėjimai rūsiuose nevyksta.[2]

Kadaise rūsiuose buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki Pirmojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10 % visos carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus.[1] Iš tiesų, būnant požemyje net ir šiltą dieną, jaučiamas nemažas šaltis. Idėją, kad rūsiai galėjo būti naudojami kaip šaldytuvai, iškėlė ir Kybartų seniūnas Romas Šunokas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]