Kvapioji ūmėdė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Russula grata
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Kvapioji ūmėdė (Russula grata)
Kvapioji ūmėdė (Russula grata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
( Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
( Russulaceae)
Gentis: Ūmėdė
( Russula)
Rūšis: Kvapioji ūmėdė
( Russula grata)
Index Fungorum
Binomas
Russula grata
Max Britzelmayr, 1898

Kvapioji ūmėdė (Russula grata, sin. Russula laurocerasi) – ūmėdžių (Russula) genties grybų rūšis, paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga vasarą ir rudenį lapuočių, rečiau spygliuočių (su gausiu žolių ardu) miškuose. Mėgsta kalkingą priemolio dirvožemį. Šiltesniuose kraštuose auga po bukais, ąžuolais.

Kepurėlė 6–10 cm skersmens, jauna gaubta, pusiau apvali, vėliau plokštėjanti. Grybo kotas 8–10 cm ilgio ir 1–3 cm storio.

Plinta ir dauginasi sporomis ir vegetatyvine grybiena. Fruktifikuoja rugpjūčio–spalio mėnesiais.

Vaisiakūnis baltas ir nekeičia savo spalvos paveikus mechaniškai. Nuo kitų ūmėdžių, ypač nuo dvokiančiosios ūmėdės, skiriasi mažesniais vaisiakūniais, siauresniais lakšteliais, migdolų kvapu, švelnesnio, kartais visai nekartaus skonio trama ir chemine reakcija.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kvapioji ūmėdė nuo 1992 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Labai retas grybas, auga pavieniui. Žinomos 2 populiacijos.[2] Ūmėdė 1990 m. rasta Norkaičių botaniniame draustinyje (Šilutės rajone), 2010 m. – Kauno marių regioniniame parke. Grybui grėsmę kelia dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos, azotinė dirvožemio tarša.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]