Kvapioji ūmėdė
| Russula grata Apsauga: 4(I) – Nenustatyta | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kvapioji ūmėdė (Russula grata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
 Index Fungorum
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Russula grata Max Britzelmayr, 1898 |
Kvapioji ūmėdė (Russula grata, sin. Russula laurocerasi) – ūmėdžių (Russula) genties grybų rūšis, paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga vasarą ir rudenį lapuočių, rečiau spygliuočių (su gausiu žolių ardu) miškuose. Mėgsta kalkingą priemolio dirvožemį. Šiltesniuose kraštuose auga po bukais, ąžuolais.
Kepurėlė 6–10 cm skersmens, jauna gaubta, pusiau apvali, vėliau plokštėjanti. Grybo kotas 8–10 cm ilgio ir 1–3 cm storio.
Plinta ir dauginasi sporomis ir vegetatyvine grybiena. Fruktifikuoja rugpjūčio–spalio mėnesiais.
Vaisiakūnis baltas ir nekeičia savo spalvos paveikus mechaniškai. Nuo kitų ūmėdžių, ypač nuo dvokiančiosios ūmėdės, skiriasi mažesniais vaisiakūniais, siauresniais lakšteliais, migdolų kvapu, švelnesnio, kartais visai nekartaus skonio trama ir chemine reakcija.
Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje kvapioji ūmėdė nuo 1992 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Labai retas grybas, auga pavieniui. Žinomos 2 populiacijos.[2] Ūmėdė 1990 m. rasta Norkaičių botaniniame draustinyje (Šilutės rajone), 2010 m. – Kauno marių regioniniame parke. Grybui grėsmę kelia dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos, azotinė dirvožemio tarša.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 724 p. ISBN 978-9955-692-71-3
