Kvantinis susiejimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kvantinis susiejimas (ang. entanglement) – tai kvantinės mechanikos ypatybė nusakanti kvantinių dalelių (kvantų, elektronų) sąryšio koreliaciją. Pavyzdžiui, kai viena dalelė būna 0, tai kita su ja saveikaujanti – 1, o kai pirmoji – 1, antroji – 0. O jei viena dalelė būna superpozicijoje, kur \scriptstyle|0\rangle tikimybė gauti 64 %, o \scriptstyle |1\rangle – 34 %, tai kita sąveikaujanti dalelė bus būsenoje, kur tikimybė gauti \scriptstyle |1\rangle bus 64 %, о \scriptstyle |0\rangle – 36 %. Sąveikavimas tarp kvantinių dalelių nevyksta greičiau už šviesos greitį.

Kad būtų sukurtas kvantinis sąryšis, reikia dviejų įėjimų. Iš pradžių praleidžiamas pirmas kubitas pro Hadamardo vartus, tada jis, jei, pavyzdžiui, buvo nulis pereina į superpoziciją:

 \frac{1}{\sqrt{2}}|0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}}|1\rangle .

Jei antras kubitas yra nulis, pirmas kubitas kartu su antru kubitu užsirašys taip:

 \frac{1}{\sqrt{2}}(|0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}}|1\rangle)|0\rangle =  \frac{1}{\sqrt{2}}|0,0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}}|1,0\rangle .

Tada toliau pirmas ir antras kubitai pereina pro CNOT vartus ir antras kubitas apsisuka, jei pirmasis yra vienetas (pereinant per CNOT vartus abu kubitai susiriša):

  \frac{1}{\sqrt{2}} |0,0\rangle+\frac{1}{\sqrt{2}} |1,1\rangle .

Kaip matome išmatuoti po šių dviejų operacijų 1 yra tikimybė 0,5, o išmatuoti 0 tikimybė taip pat yra 0,5 (nes vieną dalinant iš dviejų šaknies, reikia pakelti kvadratu, kad sužinotume tikimybę). Jei bandoma matuoti tik kurį nors vieną kubitą, visvien tikimybė išmatuoti 1 arba nulį bus po 50 %, nes matuojant vieną kubitą, kadangi jie yra surišti, tuo pat metu matuojamas ir kitas kubitas.

Straipsnio pavadinimas reikėtų keisti į KVANTINIS NEATSKIRIAMUMAS

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]