Kurmaičių I senosios kapinės
| Kurmaičių I senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Kurmaičių I senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,06 ha | ||
| Naudotas | XVII–XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1936, 1959, 1992, 1995 m. | ||
| Registro Nr. | 24472 /L841/ | ||
Kurmaičių senosios kapinės, vadinamos Markapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24472, senas registro kodas L841) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičiuose (Kretingos seniūnija), 0,65 km į rytus nuo pagrindinės (Akmenos) gatvės, 80 m į pietus nuo Laukų gatvės.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos laukuose esančiose dvejose kalvelėse, atskirtose nedidelės daubos. Ovalo plano, pailgos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 38 m ilgio, 18–20 m pločio, apaugusios aukštais spygliuočiais medžiais. Pakraščiuose iš žemės kyšo stambūs akmenys, kurie ženklina buvusio aptvaro vietą.
Laidojimo žymių nesimato. Kapinėse stovi 2 nedideli kryžiai – paprastas medinis ir ornamentuotas kaltinis.
Teritorijos plotas – 0,06 ha.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVII–XIX a. Laidoti Kurmaičių kaimo gyventojai. Kapinėse stovėjo koplytėlė, o už jos – 3 ąžuoliniai kryžiai, kurie XX a. II pusėje sunyko. Jų vietoje XXI a. pradžioje pastatyti nedidelis medinis ir ornamentuotas kaltinis kryžiai.
Kapinės vadinamos Markapiais. Pasakojama, kad jose palaidoti nuo maro mirę žmonės. Seniau jas juosė lauko akmenų pylimas, kurį 1959 m. Kretingos plentų valdybos akmenskaldžiai nuardė, akmenis panaudojo kelių remontui.
1936 m. žvalgė Kretingos muziejus, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1992 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).
1998 m. registruotos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (L841), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[1]