Kuršlaukė
| Kuršlaukė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1967 m. | ||
  Kuršlaukė |
||
| 55°42′00″š. pl. 21°21′43″r. ilg. / 55.700°š. pl. 21.362°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gargždų seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Kurschlauken, Kepal Claus, Kursch Laucken | |
Kuršlaukė (arba Kuršlaukiai) – pietvakarinė Gargždų miesto dalis, esanti 1,5 km nuo miesto centro. Gargždų pramoniniame rajone yra Kuršlaukio gatvė. Saugomos Kuršlaukio senosios kapinės.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Kuršis arba etnonimo kuršis ir laukas (latv. lauks). Kad apylinkėse gyventa Kuršo kilmės žmonių, rodo čia gausiai paplitę asmenvardžiai su šaknimi Kurš-.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo 1685 m. 1785 m. nurodomas kaip karališkasis valstiečių kaimas. 1960 m. kaime atidarytas Gargždų silikatinių gaminių kombinatas. 1967 m. liepos 22 d. kaimas prijungtas prie Gargždų miesto.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1871 m.[3] | 1905 m.[4] | 1910 m.[5] | 1925 m. | 1965 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 49 | 40 | 33 | 36 | 72 | ||
| ||||||
- Žymūs žmonės
- Jurgis Sprogys (1902–1967), liuteronų dvasininkas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 127.
- ↑ LTSR AT Prezidiumo įsakas, 1967-07-22
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Kuršlaukė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.