Kulemonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viršuje kairiau - kulemonas, išklotas arbatmedžio žieve. Taip darydavo, kai kulemone nešiodavo naujagimius.

Coolamon, kulemonas (angl. coolamon; coolaman ar cooliman) - Australijos aborigenų nešiojamas lėkštas indas išgaubtais šonais, kanojos formos, 30-70 cm ilgio.

Kulemonais aborigenais tradiciškai nešiojo vandenį, vaisius, riešutus ir kūdikius. Šiais laikais aborigenės, rinkdamos bušo maistą, paprastai naudoja kibirus ar skardines nuo miltų. Kai kurie kulemonai turėjo vieną aštrų kraštą žemei kasti.

Kulemonus nešdavo ant galvos arba po pažasčia, jei kulemonas atstodavo lopšį. Kulemoną nešant ant galvos ant viršugalvio pasidėdavo žiedu sulenktą ritinį (akartne Arrernte kalba) iš susuktų kokio sterblinio žvėrelio vilnos ar žmogaus plaukų, žolės ar plunksnų[1]. Šis žiedas apsaugodavo galvą nuo pakrauto kulemono spaudimo ir kulemonas nenuslysdavo nuo galvos. Panašius įtaisus naudoja ir Indijos ar Afrikos moterys, nešiojančios ant galvos krovinius.

Pintupi genties (Vakarų Dykuma) moterys prie kulemono pritvirtindavo pintą virvę (ngalyibi) iš augalinių plaušų ar plaukų ir kulemoną nešiodavo pasikabinusios ant peties.[2] Mažesnius kulemonus nešiodavo kaip skrybėles, virvę užkabinusios kaip pasmakrės dirželį.[3]

Kulemonus naudojo duonai skirtiems grūdams vėtyti, kaip maisto šildymo ir maisto gaminimo indą. Kartais naudodavo kaip skėtį.

Kulemonų gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Kulemonus paprastai darydavo vyrai. Pagrindinė žaliava[4] kulemonams - lapuočiai medžiai. Buvo du kulemonų variantai:

  • Žieviniai kulemonai[5]. Nuo medžio nuimdavo gabalą žievės su žiauberiu, po to, mirkydami ir kaitindami išlenkdavo šonus. Kvarciniu peiliu įrėždavo griovelius. Daromas kulemonas ne vieną dieną stovėdavo su įspraustu pagaliu, kad išlaikytų reikiamą formą. Kartais darydavo iš medžių gumbų žievės. Tokie kulemonai būdingi rytinei Australijai.
  • Mediniai kulemonai. Indą išdroždavo iš medienos. Tam naudojo eukaliptų, pvz., Eucalyptus viminalis (angl. Manna Gum); Eucalyptus polyanthemos (angl. Red Box), akacijų Acacia aneura (angl. Mulga) medieną. Panašiai darydavo ir medinius skydus.

Kulemonų išorinę pusę dažnai puošdavo raižiniais - genties simboliais, toteminiais raštais. Juos naudodavo ir ritualuose, pavyzdžiui, aromatiniam rūkymui, kai reikėdavo ką apvalyti dūmais. Kulemonus retkarčiais tepdavo taukais, kad kulemonas neirtų.

Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kulemonus šiuo pavadinimu vadino Murri (Kvinslando aborigenai) ir Dharugai bei EoraSidnėjaus apylinkių.
Kitos gentys vadino kitaip:

  • piti - Pitjantjatjara gentis
  • pitchi, bindgie, bingie - Ualarai gentis
  • binguie - Wollaroi gentis
  • dondee (mažus), kittee (didelius) - Kutthung gentis
  • oorlarda - Bardi gentis
  • urtne - Arrernte gentis
  • yandandakko - Pintupi gentis
  • yoko - Kaurna gentis

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. („padėklas“ kulemonui)
  2. Donald Thomson, Bindibu Country, Thomas Nelson, Melbourne, 1975, ISBN 0-17-005049-1, p.101.
  3. Thomson, op cit, illustration 13
  4. Aboriginal Bowls and Baskets
  5. Coolamon (atrodo, žievinis)

Iliustracijos: