Kserografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kserografija (gr. xeros 'sausas' + graphos 'rašymas') arba elektrofotografija – atvaizdų gavimo didelės varžos puslaidininkyje būdas, pagrįstas fotolaidumu. Kserografija dažniausiai naudojama fotokopijavimo aparatuose ir lazeriniuose spausdintuvuose.

Elektrografijos vystymas[taisyti | redaguoti kodą]

Puslaidininkio (elektrofotografinis) sluoksnis tolygiai įelektrinamas, į sluoksnio paviršių regimąja šviesa projektuojamas vaizdas, sluoksnyje susidaro el. lauko reljefas, kuris išryškinamas įelektrintomis dažų dalelėmis. Elektrofotografiją 1938 m. išrado Česteris Karlsonas (JAV). Lietuvoje tyrimai pradėti 1956 m. Vilniaus Pedagoginiame universitete (Jonas Žilevičius), nuo 1957 m. tęsiami Elektrografijos mokslinio tyrimo institute. Čia tiriami fizikiniai pagrindai, kuriami įvairūs sluoksniai, ryškalai ir aparatūra. Ištirta ir sukurta: elektrofotografinių plokščių su seleno sluoksniu (Aloyzas Tauraitis, Nikolajus Galvydis) elektrofotografinių cilindrų su seleno, arseno triselenido ir kitais kombinuotais sluoksniais elektrografinių skaidrių plokštelių ir juostų, juodų ir spalvinių sausųjų bei skystųjų ryškalų; ištirti ir sukurti elektrofotografiniai kopijavimo skaidrių ir mikrofilmų gavimo procesai, ištirtos informacijos registravimo ypatybės.