Kremzlinis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skaidulinės kremzlės mikropreparatas

Kremzlinis audinys (lot. Textus cartilagineus) – stangrus, labai atsparus gniuždymui audinys, sudaryta iš didelio kiekio tarpląstelinės medžiagos ir retai išsidėsčiusių kremzlinių ląstelių. Gemale sudaro beveik visus griaučius. Kremzles, išskyrus skaidulinę, dengia antkremzlis. Yra trijų rūšių kremzlės:

  1. Hialininė kremzlė
  2. Elastinė kremzlė
  3. Skaidulinė kremzlė

Audinį sudaro dviejų rūšių ląstelės: chondroblastai ir chondrocitai. Kremzlialąstės yra pagrindinės kremzlinio audinio ląstelės, palaikančios jo sandarą. Jos gamina visą tarpląstelinę medžiagą, ir po kurio laiko lieka gyventi nedidelėje ertmėje, atsitvėrusios storu tarpląstelinės medžiagos sluoksniu. Dažnai dar 1- 2 kartus pasidalina, tad tuštumoje susidaro 2–4 kremzlialąsčių grupė. Vyrauja kolageno skaidulos. Į senatvę kremzlės kietėja, kadangi keičiasi užpildo sudėtis.

Hialininė kremzlė

Kremzlės formavimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Kremzlė formuojasi iš gemalinio jungiamojo audinio – mezenchimos. Kremzlės formavimosi vietoje, mezenchiminės ląstelės greitai dalijasi, netenka ataugų, bet nenutolsta viena nuo kitos, susidaro sutankėjimai, vadinami kremzlės susidarymo centrais, kurie suformuoja būsimos kremzlės formą.

Kremzlė auga dviem būdais:

  1. Apoziciniu – augimas iš išorės;
  2. Intersticiniu – augimas iš vidaus.