Konga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kongos

Konga (isp. conga) – mušamasis membranofonas (vienpusis būgnas), kilęs iš Kubos. Populiarus Lotynų Amerikos kraštų muzikinis instrumentas.

Korpusas yra į apačią siaurėjančio kūgio arba puodynės formos, viršuje aptrauktas oda, apačia atvira. Būdingas aukštis 70–80 cm, skersmuo 30 cm. Gaminamas iš suklijuotas iš lentelių. Konga mušama pirštais, naudojama Kubos šokių orkestruose (dažnai dvi skirtingo garso aukščio kongos), popmuzikos, džiazo, salsos, merengės, regetono, kartais simfoninės ir kamerinės muzikos kūriniuose[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 476 psl.