Kloakiniai
| Monotremata | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus) |
||||||||
Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) |
||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kloakiniai (lot. Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių.
Klasifikacija [taisyti]
Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais (lot. monotremata – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės.
Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos.
- Šeima. Echidniniai (Tachyglossidae)
- Echidna, arba trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)
- Proechidna, arba ilgasnapė echidna (Zaglossus bruijni)
- Šeima. Ančiasnapiniai (Ornithorhynchidae)
- Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus).
Kilmė [taisyti]
Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų.