Sterbliniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marsupialia
Vandeninis oposumas (Chironectes minimus)
Vandeninis oposumas (Chironectes minimus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Poklasis: Tikrieji žvėrys
(Wikispecies-logo.svg Theria)
Infraklasė: Žemesnieji žvėrys
(Wikispecies-logo.svg Metatheria)

Sterbliniai (lot. Marsupialia, angl. Marsupial, vok. Beutelsäuger) – žinduolių (Mammalia) klasės tikrųjų žvėrių (Theria) poklasio infraklasei Metatheria priklausanti gyvūnų grupė. Tai žinduoliai, turintys savotišką lytinių organų sandarą ir veisimosi būdą. Gimdo gyvus jauniklius, kuriuos maitina pienu. Jauniklius gimdo labai ankstyvoje gemalo vystymosi stadijoje. Kai kurie mokslininkai (Johann Illiger) sterblinius išskiria į atskirą infraklasę (Marsupialia).

Šie gyvūnai atsirado maždaug prieš 40 milijonų metų, tačiau iki dabar beveik visur išnyko. Dauguma šiuolaikinių sterblinių aptinkama Australijoje, į kur jie emigravo iš Pietų Amerikos per Antarktidą, kai čia dar buvo sausumos kelias. Likę (daugiausiai – įvairios oposumų rūšys) gyvena Pietų Amerikoje. Daugiausiai sterblinių fosilijų atrasta Pietų Amerikoje, seniausia fosilija - Kinijoje.[1]

Sterblinių lytinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Patelės turi po du Miulerio latakus, kurie atskirai atsiveria į trumpą urogenitalinį sinusą, vadinamą makšties prieangiu. Priekinės Miulerio latakų dalys funkcionuoja kaip kiaušintakiai, vidurinės – kaip gimdos, o užpakalinės – kaip makštys. Kai kurių sterblinių makštys yra atskiros, kitų – per vidurį išlinkusios į šonus ir priekiniais galais ne tik susiliečia, bet ir susilieja, sudarydamos atgal nukreiptą makšties maišą (sinus vaginalis). Gimdant to maišo galas praplyšta ir naujai susidariusiu kanalu – trečiąja makštimi (pseudovagina) – naujagimiai tiesiog pro urogenitalinį sinusą, aplenkdami šonines makštis, patenka į išorę. Nuo šios pagrindinės schemos būna įvairių nukrypimų. Dėl tokios patelių lytinio aparato sandaros patinų kopuliacijos organo galas būna perskilęs į dvi dalis.

Sterblinių sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulyje gyvena apie 260-280 sterblinių rūšių, iš kurių beveik 200 aptinkama Australijoje ir artimiausiose salose. Priskiriami žemesniųjų žvėrių (Metatheria) infraklasei, kuri apima pačius sterblinius ir jiems giminingiausius gyvūnus bei yra skirstoma į du antbūrius:

  • Amerikos stebliniai (Ameridelphia)
  • Australijos sterbliniai (Australidelphia)

Microbiotheria būrio vieninelė rūšis gyvena Pietų Amerikoje, tačiau manoma, kad ji artimesnė Australijos sterbliniams.

Antbūris. Amerikos stebliniai (Ameridelphia)

Antbūrs. Australijos sterbliniai (Australidelphia)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dawkins, R. The Ancestors Tale. 2004 ISBN 0-7538-1996-1

Vikiteka