Kloakiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monotremata
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)

Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Kloakiniai
( Monotremata)

Kloakiniai (Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais (lot. monotremata – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės.

Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų.

Fiziologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kloakinių patelės dauginimosi organai

Kloakinių medžiagų apykaitos norma pagal žinduolių standartus yra labai žema. Ančiasnapio vidutinė kūno temperatūra - 31 °C, palyginimui, sterblinių - 35 °C, o placentinių žinduolių - 37 °C.[1][2] Remiantis tyrimais, manoma, kad tokia kūno temperatūra buvo laipsniškas prisitaikymas prie atšiaurių ribinių aplinkos nišų, kuriuose sugebėjo išgyventi keletas egzistuojančių monoterminių rūšių.[3][4]

Kloakinių piene yra gausu antibakterinio baltymo, kurio nėra kituose žinduoliuose, manoma, jog jis galbūt kompensuoja pieno suvartojimo būdą, kai yra nenaudojami speneliai.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Thermal Biology of the Platypus“. Davidson College. 1999. Suarchyvuotas originalas March 6, 2012. Nuoroda tikrinta 2006-09-14.
  2. „Control Systems Part 2“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-10-08. Nuoroda tikrinta 6 July 2016.
  3. J.M. Watson and J.A.M. Graves (1988). „Monotreme Cell-Cycles and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology. CSIRO. 36 (5): 573–584. doi:10.1071/ZO9880573.
  4. T.J. Dawson, T.R. Grant and D. Fanning (1979). „Standard Metabolism of Monotremes and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology. CSIRO. 27 (4): 511–515. doi:10.1071/ZO9790511.
  5. Bisana, S.; Kumar, S.; Rismiller, P.; Nicol, S. C.; Lefèvre, C.; Nicholas, K. R.; Sharp, J. A. (2013-01-09). „Identification and Functional Characterization of a Novel Monotreme- Specific Antibacterial Protein Expressed during Lactation“. PLoS ONE. 8 (1): e53686. doi:10.1371/journal.pone.0053686. PMC 3541144. PMID 23326486.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)