Klemensas Kairys
Klemensas Kairys (1836 m. vasario 15 d. Liudiškiai, Anykščių valsčius – 1864 m. gegužės 28 d. Verchoturjė, dab. Sverdlovsko sritis) – Lietuvos kunigas, poetas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1854 įstojo į Varnių kunigų seminariją, 1857–1861 studijavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, įšventintas kunigu. Nuo 1862 Kauno gimnazijos kapelionas. Rusų policijai išaiškinus, kad priklausė akademijoje veikiančiai slaptai studentų organizacijai, 1863 ištremtas į Uralą.
Draugavo su A. Baranausku, domėjosi bendrinės lietuvių kalbos kūrimu. Rašė eilėraščius lietuvių ir lenkų k., kūrė jiems melodijas. Sueiliavo gamtos aprašymų, laiškų. Jo eilėraštis „Dienelė brėkšta“ virto daina. Sukūrė eilėraščių lenkų kalba rink. „Eilių ir poezijos rinkinėlis“ (Zbiorek rymov i poezyj), par. 1857–1858, neišleistas, rankraštį saugo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Poetinė kūryba romantinio pobūdžio.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Skirmantas Valentas. Klemensas Kairys. Dingę poezijos garsai. Šiauliai, Saulės delta, 1999 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Klemensas Kairys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 146 psl.